Tarptautinės kategorijos sporto meistrė ir daugkartinė tarptautinių varžybų prizininkė Vilma Rimšaitė svajoja patekti į Olimpines žaidynes ir kuo greičiau sutikti tą vienintelį. 

Aušra LAURINKIENĖ 

Žymiausia Lietuvos mažųjų dviračių kroso BMX sportininkė Vilma Rimšaitė – dažna mūsų pašnekovė. Nenuostabu - tarptautinės kategorijos sporto meistrė ir daugkartinė tarptautinių varžybų prizininkė su „Šiaulių naujienomis” visuomet mielai dalijasi kelionių įspūdžiais, pergalių skoniu ir asmeninio gyvenimo detalėmis. 

Šįkart – apie sportui paaukotą laisvalaikį, prarastas galimybes pašėlioti paauglystėje ir didžiausias Vilmos Rimšaitės svajones. 

- Niekada nesigailėjai, kad tapai BMX dviratininke?

- Gailėjausi ir dar kaip! Gi tiek svarbių ir gražių įvykių gyvenime teko praleisti vien todėl, kad turėjau dalyvauti varžybose... Net į išleistuves nėjau, nes tuomet siekiau pergalių Europos čempionate. Tiesa, dėl to nesigailiu (juokiasi). Labiausiai gailėdavausi pasirinkusi BMX dviratininkės kelią tada, kai negalėdavau su draugėmis eiti į vakarėlius, diskotekas, savaitgaliui išvykti į gamtą ar su klase – į ekskursiją. Gailėdavausi visada, kai draugės šnekėdavo apie kavalierius, pirmuosius bučinius ir pirmuosius kartus, kai pradėjo kurti šeimas, gimdyti vaikus... Dabar tai kelia šypseną, nes dar niekada taip nesimėgavau BMX sportu, kaip tai darau dabar. 

- Ko tenka atsisakyti dėl pergalių? 

- Geras klausimas (juokiasi). Jeigu viską išvardyčiau, išeitų ilgas sąrašas, tačiau pergalių skonis atperka viską. 

- Ar meilei lieka laiko?

- Neturiu meilės, tai ir nereikia, kad to laiko liktų (šypteli). Žinoma, jei turėčiau artimą žmogų, laiko visada jam atsirastų!

- Jei pagautum auksinę žuvelę, kokius tris norus jai ištartum?

- Pirmiausia panorėčiau praeiti atranką į Olimpines žaidynes, antras noras būtų kuo greičiau sutikti tą vienintelį, o trečiu noru pasidalyčiau su šeimos nariais (juokiasi). 

- Kokio savo poelgio labiausiai gailiesi? 

- Gailiuosi, kad lengvai leidausi sporto specialistų įtikinama, jog reikia operuotis tonziles, nes niekada neturėjau jokių problemų dėl gerklės! Niekada nesirgau angina ir niekada neskaudėjo gerklės taip, kad negalėčiau valgyti ar kalbėti. Žodžiu, operaciją darė tam, kad „būtų geriau”. Visi sakė: „Oi, tai visai paprasta ir nesudėtinga operacija, greit pagysi”. Dar aiškino, kad galėsiu valgyti ledus į valias. Bet kur tau! Operacijos nemalonumui nusakyti trūksta žodžių! Gydymas ledais, pasirodo, jau atgyvena. Ryte po operacijos pabudau tokia ištinusi, kad net atsimerkusi ne kažin ką mačiau. Nevalgyti negalėjau, todėl, neilgai trukus, nuo rūgštesnio ir kietesnio maisto burnos ertmėje atsivėrė opelės. Labai skaudėjo ir labai ilgai užtruko gydymo procesas. 

- Ko gyvenime labiausiai bijai? 

- Labai bijau mirti ilga, skaudžia ir kankinančia mirtimi. Taip pat labai bijau sutemus viena vaikščioti Lietuvoje. Dažnai tokiu atveju padeda mašina arba taksi. Na, ir draugai dar kartais (juokiasi). 

- Bandai laimę loterijose? Ką darytum, jei laimėtum aukso puodą? 

- Ne, loterijomis nepasitikiu. O jeigu netyčia laimėčiau aukso puodą, kuriame būtų koks šimtas tūkstančių, tai bijau, kad už tiek ne kažin ką ir nusipirkti išeitų. Jeigu puode rasčiau kokį dešimt milijonų, tai pasistatyčiau gražioje vietoje gražų namelį, pati pasirūpinčiau išskirtiniu interjeru, šalia įrengčiau „SuperCross” BMX trasą ir joje suorganizuočiau Pasaulio taurės etapo varžybas. Taip pat būtinai nusipirkčiau nedidelį butą Pietų Prancūzijoje, o jei dar po viso to kas liktų – aplankyčiau Japoniją, Niujorką, Argentiną ir Pietų Afriką. 

- Kas suteikia didžiausią gyvenimo malonumą?

- BMX sportas ir visa, ką jis suteikia. Visa tai – įvairiapusis adrenalinas! Žinoma, neapsakomą malonumą suteikia ir artimo žmogaus buvimas šalia. 

- Be ko negalėtum gyventi?

- Be maisto! (juokiasi). Jei nevalgysi ir negersi – mirsi. Drįstu teigti, kad esu ne prasta virtuvės šefė. Ypač mėgstu kepti įvairius obuolių pyragus! Kažkada svajojau, kad būtų labai faina išleisti kalendorių su vis nauju dienos obuolių deserto receptu. 365 receptai – daugoka, a? Na gerai, tuomet po receptą kiekvieną savaitę? Aš tokį kalendorių tikrai nusipirkčiau (juokiasi). 

Taip pat turiu šiokią tokią taisyklę – nuvykusi į svečią šalį, būtinai paragauju tos šalies nacionalinės virtuvės patiekalų. Taip atrandu naujų skonių, naujų derinių. Galėčiau ir norėčiau būti degustatore (juokiasi). 

- Jeigu nebūtum sportininkė, ką veiktum? Kad būtum degustatorė – jau ir taip aišku. 

- Tuomet būčiau menininkė. Negaliu pasakyti, kokios srities, nes ... pati to dar niekaip nesuvokiu, bet tikiuosi, kad būčiau tokia, kuriai pavyktų patogiai gyventi iš meno suteikiamų lėšų. 

- Mokykloje buvai populiari?

- Čia reikėtų klausti mano klasės draugių. Aš manau, kad buvau vidutiniškai populiari – moksluose už mane buvo daug gabesnių, o panelių gretose – daug gražesnių ir lieknesnių. Tačiau iš sportinės pusės mokykloje buvau viena iš žinomiausių. Net vaikinai kartais mane vienintelę iš visų panelių priimdavo žaisti futbolą ar krepšinį! Buvo merginų, kurios to labai pavydėjo (šypteli). 

- Žinai, ką reiškia beržinė košė? Už ką vaikystėje gaudavai pylos? 

- Oi, beržinės košės gaudavau daug daugiau, nei jos nusipelnydavau! Viso to priežastis – jaunesnis brolis, kuris neretai savo „zbitkus” suversdavo man, o aš už tai atkentėdavau. Šiaip, tėvai mus auklėjo griežtai. Pamenu, kartą užsikimšo klozetas ir, po kelių nesėkmingų bandymų jį atkimšti, tėvas ėjo žiūrėti, kur slypi problema. Lauke atidengus kanalizacijos dangtį buvo „sužvejotas” tas nelemtas kamštis – didelis kamuolys įvairių diržų – nuo vertingų odinių iki paprastų medžiaginių. Paaiškėjo, kad mažasis brolis pasistengė suslėpti diržus! 

- Sakoma, kad mobiliojo telefono melodija yra savotiška žmogaus vizitinė kortelė. O kokia melodija skamba tavo telefone?

- (Nusijuokia). Mano telefone skamba svirplių čirpimas. Ne, ne todėl, kad esu didelė gamtos mylėtoja ar vaikystėje pati grojau smuiku. Tiesiog tai – įdomus ir originalus tonas. 

- Didžiausia tavo yda?

- Sakyti viską tiesiai į akis. Kartais tai žmones šokiruoja, nes jie yra linkę girdėti tik pataikavimus. Tada būnu suprasta kaip labai pikta, grubi ir „bloga asmenybė”. Tačiau aš niekada neteisinau ir niekada neteisinsiu melo. Man geriau skaudi ir žeminanti, bet pagrįsta tiesa į akis, nei saldus pataikavimas. Nemėgstu žmonių, kurie nemoka išsakyti savo nuomonės. O dar labiau tų, kurie išvis jos neturi. 

- Tiki prietarais? 

- Ne, bet dėl viso pikto niekada nesakau ačiū, kai kas nors palinki sėkmės. 

Žymiausia Lietuvos mažųjų dviračių kroso BMX sportininkė turi šiokią tokią taisyklę – nuvykusi į svečią šalį, būtinai paragauja tos šalies nacionalinės virtuvės patiekalų.

Asmeninio albumo nuotr.