Gretos ir jos draugo Roko pirmasis viešas pasirodymas. Gatvės muzikos diena 2012.
Asmeninio albumo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Prieš pusę metų niekam nežinoma mergina įdėjo savo dainos „Not Afraid“ vaizdo klipą į „Youtube“ svetainę. Dabar jį jau peržiūrėjo daugiau nei pusė milijono svetainės lankytojų, o mergina nebespėja skaityti gerbėjų pagyrų ir klausimų. Kas ji? Septyniolikmetė Greta, prisistatanti Gjan slapyvardžiu.
Dėl kūrybos ir muzikos rugsėjo pradžioje iš Vilniaus į Šiaulius persikrausčiusi mergina mums pasakoja apie save.

- Kokie keliai Tave atvedė į Šiaulius?
 - Gimiau Kaune, augau Vilniuje, tiksliau Vilniaus priemiestyje – Trakų Vokėje. Beveik metus laiko važinėdavau pas draugą Roką į Šiaulius kurti, tvarkyti dainų, daryti įrašų. Galiausiai apsisprendžiau, kad patogiau ir paprasčiau bus persikelti į šitą miestą. Taigi, nuo rugsėjo pradžios aš – čia.
Kol kas man čia gana sunku. Tikriausiai dėl to, kad viskas nauja – aplinka, mokykla, žmonės.

- Ar mokslai nenukenčia dėl muzikos? Apsisprendei, kur stosi?
 - Artėja egzaminai, tai tenka aukoti muziką ir pradėti rimčiau mokytis. O dėl studijų... bus matyti. Nežinau kur įstosiu, kur priims ir jei priims. Bet visai norėčiau stoti į menus.

- Kada pradėjai muzikuoti?
 - Net neprisimenu, vadinasi seniai. Pradinėse klasėse pradėjau lankyti mokyklos chorą. Mane statydavo į paskutines eiles, tad norėjau įrodyti, kad galiu dainuoti ir jaučiu muziką, todėl maždaug trylikos metų, mamos pagalba, susitaupiau gitarai pinigų ir pradėjau kurti dainas.

- Ką reiškia Tavo slapyvardis?
 - „GJan“ reiškia mano vardo ir pavardės sutrumpinimą. Kai buvau mažesnė, daug laiko praleisdavau su močiute. Ji žinojo, kad man viskas iš rankų krenta, tai visus mano daiktus: sąsiuvinius, segtuvus, drabužių etiketes žymėdavo trumpiniu ,,GJan“. Galima sakyti, kad šis trumpinys – savotiškas giminės autografas. Dar ir dabar turiu seną savo akinių dėklą, kurį atidarius galima rasti kokius penkis močiutės autografus.

- Kas Tave įkvepia? Kaip gimsta dainos?
 - Mane įkvepia viskas ir visi, kas yra aplink. Tiesiog būna tokių akimirkų, kai emocijos kaupiasi, kaupiasi viduje ir po to pykšt ir sprogsta dainos pavidalu.

- Kaip buvo sukurtas dainos „Not Afraid“ vaizdo klipas? Teko iškęsti miltų lietų?
- Dėl miltų lietaus (ir tešlos burnoje) neklystate. Klipą filmavome ant daugiabučio stogo. Buvo mintis išvis jo nedėti į viešumą, nes tai buvo tiesiog draugo naujos kameros testavimas. Dainą įrašėme per dieną ir viską, galima sakyti, padarėme per dieną. Greitai ir linksmai!
Tikrai nesitikėjome sulaukti tiek peržiūrų ir palaikymo. Labai džiaugiamės, kad žmonės klausosi ir jiems patinka tai, ką kuriame. Kartais net atrodo, kad sapnuoju visa tai.

- Kada žadi pradžiuginti gerbėjus koncertais, albumu? Bus lietuviškų dainų?
 - Lipsiu ant scenos, kai tikrai būsiu tam pasiruošusi. O albumą žadėjome leisti šį rudenį, bet dėl šiokių tokių nesklandumų, gali būti, kad jį pavyks išleisti tik artėjantį pavasarį, o gal net vasarą. Pradžioje, kiek finansai leis, stengsimės albumus dalinti nemokamai, o vėliau bus matyti.
Lietuviškai nelabai kuriu, bet gal kada nors ką nors sukursiu.

- Kokių pomėgių dar turi?
 - Labai mėgstu gamtą, būti joje, stebėti žvaigždes. Net galvoju taupyti pinigus ir pirkti teleskopą. Myliu gyvūnus. Pažadėjau sau, jei kada nors laimėsiu milijoną, atsidarysiu gyvūnų globos namus. Truputį piešiu, o kai būna liūdna, sportuoju arba valgau, ir atvirkščiai.

- Charakterio savybės, kurias vertini ir kurių negali pakęsti?
 - Vertinu sąžiningumą ir atvirumą. Nekenčiu dviveidiškumo. Nemėgstu dviveidžių dėl to, kad pati esu labai naivi – tikiu bet kuo, ką man pasako kiti. Todėl tokie žmonės mane lengvai apgauna.

- Esi optimistė ar pesimistė?
 - Nesu pesimistė. Man patinka džiaugtis viskuo ir daug juoktis iš visko ir iš nieko.

- Ar jau teko girdėti gandų apie save?
 - Nežinau, ar tai gandas, bet ne vienas žmogus sako, kad ,,Not Afraid“ – per prodiuserius prakišta daina. O kaip viskas buvo iš tiesų, jau papasakojau.

Dainos „Not Afraid“ vaizdo klipu susidomėjo daugiau nei pusė milijono svetainės „Youtube“ lankytojų.

Roko JANSONO nuotr.