Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila: "Dalia Grybauskaitė laužo priesaiką, negerbia Konstitucijos, kurioje įtvirtinta referendumo ir tautos valia, ir negerbia tautos sprendimo".
Dainiaus LABUČIO nuotr.

Lietuviams referendume nepritarus naujos atominės elektrinės statybai, Seimas tokį sprendimą iki lapkričio 18 d. turėjo įtvirtinti įstatymu. Valdžios atstovai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurie vis dar siekia, kad elektrinė būtų statoma, laužo duotą priesaiką, sako Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.
"Įgyvendinti privalėjome lapkričio 18 dieną sprendimą, dar spalį Seime buvo įregistruotos įstatymo pataisos, anuliuojančios įstatymo pakeitimus, leidžiančius statybą. Teisine kalba tai reiškia priesaikos laužymą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė laužo priesaiką, negerbia Konstitucijos, kurioje įtvirtinta referendumo ir tautos valia, ir negerbia tautos sprendimo. O įsipareigojo gerbti ir vykdyti įstatymus iškilmingai Seime. Tą patį daro visi Seimo nariai ir visi Vyriausybės nariai, kurie teigia priešingai negu tauta nusprendė", - ketvirtadienį sakė Z. Vaišvila.
Pasak Z. Vaišvilos, klausimų, kaip interpretuoti referendumo rezultatus, kelti nėra prasmės, nes viskas ir taip aišku.
"Jeigu prezidentė ar dar kažkas sako, kad tauta nesuprato ir klausimas neaiškus, tai klausimas tiems, kurie taip teigia, - ar jie lietuvių kalbą moka? Klausimas yra paprastas ir aiškus: statyti ar nestatyti naują atominę elektrinę. (...) Lietuvos Konstitucija ir referendumo įstatymas nenumato, kad bet koks referendumas, jei jis įvyko ir sprendimas priimtas, nebūtų įgyvendinamas", - sakė Z. Vaišvila.
Z. Vaišvilos teigimu, atominės elektrinės statyba bet kokiu atveju yra susijusi su rizika, ir dėl to niekas neturi teisės spręsti už tautą.
"Kadangi tai yra rizika, tai niekas, nei aš, nei Prezidentė, nei kuris nors Seimo ar Vyriausybės narys, neturi moralinės teisės primesti tautai tą riziką. Tauta pasakė - nenorim rizikuoti, reikia gerbti", - konstatavo Z. Vaišvila.
Konstitucinės teisės specialistas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis teigė, kad pagal Konstituciją patariamojo referendumo rezultatai taip pat yra privalomi, ir per mėnesį Seimas privalėjo priimti teisės aktą, įgyvendinantį referendumo rezultatus.
"Konstitucijoje nėra numatytas nei privalomas, nei patariamasis referendumas. Ten numatyta, kad tauta įgyvendina suverenitetą tiesiogiai ir per savo atstovus ir kad svarbiausi klausimai gali būti sprendžiami referendumu. Nėra nurodytas referendumo būdas. Jei interpretuosime referendumo įstatymą, kad jis leidžia neatsižvelgti į įvykusio referendumo rezultatus, tai, aš manau, toks interpretavimas Konstitucijos tikrai neatitinka" , - dėstė V. Vaičaitis.
"Jei apskritai galime daryti konstituciškai skirtumus, čia dar irgi klausimas, tarp privalomojo, patariamojo ir konsultacinio referendumo, tai skirtumas nebent toks, kad privalomasis iš karto įsigalioja, o po patariamąjį referendumą Seimas įformina teisiškai kaip Seimo aktą. Bet konstitucine svarba, konstitucine prasme, galiausiai ir politine prasme tai lygiaverčiai aktai", - pridūrė teisininkas.
V. Vaičaitis pažymėjo, kad referendumą Lietuvoje suorganizuoti apskritai yra sunku ir kad jis sunkiai įsivaizduoja, jog neįgyvendinus referendumo dėl atominės elektrinės rezultatų kada nors referendumą Lietuvoje apskritai pavyktų surengti.
"Mes žinome, kad referendumą organizuoti pagal referendumo įstatymą yra sunku, sunkūs reikalavimai, todėl mes jų tiek mažai ir turime. (...) Dabar ateityje prisikviesti žmones, kad jie patikėtų, jog į jų nuomonę rimtai žiūrima, aš sunkiai įsivaizduoju, kad pavyktų. Bet turiu vilties, kad politikai įvertins tautos sprendimą", - vylėsi teisininkas.

Pagal ELTA ir „Šiaulių naujienų“ informaciją parengė Mindaugas LAURINAITIS