D. Dargienė ir V. Dargis moko vaikus, jaunuolius ir suaugusius teatro paslapčių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Teatras - neatsiejama tautos kultūros dalis, turinti didelę reikšmę žmonių vidinio pasaulio formavimuisi. Jis žadina žmonių dvasią, tobulina moralinių vertybių sistemą, plėtoja ir skleidžia Lietuvos kultūrą. Džiugina, skaistina ir harmonizuoja sielą. Todėl labai svarbu, kad žmogus nesiliautų kūręs, nuolat tobulėtų ir siektų savo tikslų.
Praėjusį penktadienį Šiaulių kultūros centre vykusi suaugusiųjų mėgėjų teatro grupės „Durys pyška“ premjera įrodė, kad kūrybai amžiaus cenzo nėra. Gerai vaidinti gali tiek vaikai, tiek suaugusieji - ir nebūtinai tik profesionalai.
Apie Kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro grupę, vaikų ir jaunimo teatro studiją „Kompanija šauni“ kalbėjomės su teatro mokytojais Dalia Dargiene ir Virginijumi Dargiu.
- Kam kilo idėja įkurti suaugusiųjų mėgėjų teatro grupę? Kodėl?
Virginijus: Įkurti mėgėjų grupę nusprendėme kartu su žmona. Mums nepatiko, kad visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose mėgėjų teatro grupės yra, o mūsiškiame - ne. Todėl nusprendėme situaciją pakeisti ir patys pradėti dirbti su iki tol teatro subtilybių nesimokiusiais vyresnio amžiaus žmonėmis.
Dalia: Nieko nelaukę, praėjusių metų lapkričio mėnesį, įkūrėme grupę ir pradėjome kviesti prie mūsų prisijungti visus norinčius.
- Kokius atrankos kriterijus taikėte?
Dalia: Atrankos netaikėme. Priėmėme visus entuziastingai nusiteikusius ir save teatre realizuoti norinčius žmones. Prie mūsų prisijungė įvairių profesijų atstovai, iki tol nieko bendra neturėję su teatru.
Vis dėlto didžiąją kolektyvo dalį sudaro vaikų ir jaunimo studijos „Kompanija šauni“ mamos, anksčiau tik stebėjusios savo vaikų vaidybą rengiamuose spektakliuose.
Virginijus: Labai smagu stebėti, kaip vaikai ir jų tėveliai tarpusavyje svarsto, kaip geriau atlikti pasirinktą sceną, analizuoja padarytas klaidas ar kritiškai vertina scenines dekoracijas. Jie mokosi vieni iš kitų, taip parodydami, jog jiems mūsų darbas svarbus.
- Su kokiais sunkumais, mokydami teatro mėgėjus, susiduriate dažniausiai?
Dalia: Sunkiausia suderinti repeticijų laiką. Visi darbus baigia skirtingu laiku, todėl ne kiekvienas gali atvykti į tam tikru metu paskirtą repeticiją. Per dienas jie labai pavargsta, todėl neskiria viso dėmesio tik teatrui. Džiaugiamės, jei susitikimą pavyksta suorganizuoti bent kartą per savaitę.
Virginijus: Noriu pridurti, kad išsekę grupės nariai pavaidinę greitai atsigauna ir pasisemia naujos energijos iš teigiamos aplinkos. Sužinoję, ką reiškia dirbti scenoje, išgirdę žiūrovų aplodismentus ir supratę savo veiklos reikšmę, mėgėjai nebenori nulipti nuo scenos ir veikti ką nors kita.
- Kodėl nusprendėte vaidinti prancūzų rašytojo M. Fermo komediją „Durys pyška“?
Virginijus: Šią pjesę pasirinkome, nes ji aiški ir visiems lengvai suprantama. Nenorėjome per pirmąją mūsų premjerą analizuoti sudėtingų gyvenimiškų situacijų ir problemų.
Be to, vaidinti pagal šią komediją nėra labai sunku. Kad įsijaustum į pjesės personažus, nereikia būti labai patyrusiu aktoriumi. Užtenka tik noro ir motyvacijos išgyventi personažų jausmus kaip savus.
- Vadovaujate ne tik suaugusiųjų mėgėjų teatro grupei, bet ir aktorystės mokote vaikus. Su kuriais dirbti sunkiau?
Dalia: Kiekviena sritis turi savo specifiką. Su vaikais dirbti lengviau kūrybine prasme. Jie spontaniškesni, energingesni, nebijantys suklysti. O suaugę lėtesni, linkę labiau viską apskaičiuoti. Vaikų pasaulėžiūrą labai lengva pakeisti, suaugusiųjų – ne.
Virginijus: Dirbdamas su vaikais turi nuolat judėti, mąstyti, kalbėti, netinginiauti. O suaugusieji mėgsta dažniau pailsėti, paplepėti, pasidalyti savo emocijomis, mintimis ir jausmais.
Bet kuriuo atveju džiaugiamės galėdami dirbti su skirtingo amžiaus žmonėmis. Taip sudaromos puikios sąlygos nuolat tobulėti, geriau suprasti žmogaus psichologiją, jo mąstymą.
- Kodėl vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“ taip vadinasi?
Dalia: Mintis taip pavadinti studiją kilo netikėtai. Mokydami vaikus smagios dainelės apie vietoje nenustygstančius vaikučius, įsidėmėjome šiuos žodžius ir nebegalėjome pamiršti. Taip toks pavadinimas ir liko.
- Kokių tikslų siekiate dirbdami su vaikais?
Virginijus: Norime padėti vaikams atskleisti savo talentus. Ugdyti jų teatrines ir estetines žinias. Formuoti visavertę asmenybę, gebančią prisitaikyti prie įvairių gyvenimiškų situacijų.
Dalia: Mokydami vaikus siekiame, kad jie prasmingai praleistų laisvalaikį, kuo daugiau sužinotų, drąsiau siektų savo tikslų, nebijotų pasireikšti.
- Kokios asmeninės savybės labiausiai ugdomos mokantis scenos meno?
Dalia: Labiausiai lavinama atmintis ir vaizduotė, skatinamas savarankiškas mąstymas, išmokstama interpretuoti įvairius tekstus, suprasti įvairaus žanro kūrinius. Lavinama sceninė laikysena, kalbėsena, komunikaciniai sugebėjimai.
- Ką reikia daryti, kad žmonės labiau domėtųsi teatru?
Dalia: Didžiausią dėmesį reikia skirti jauno žmogaus švietimui, edukacijai. Vaikus ir jaunuolius reikia ugdyti, skatinti juos labiau domėtis ne tik išoriniu, bet ir vidiniu pasauliu. Kurti naujus festivalius, tarptautinius projektus, kuriuose vaikai galėtų mokytis iš profesionalių aktorių, režisierių bei vieni iš kitų.
Vaikams turi būti sudarytos galimybės nuolat keliauti, stebėti, kaip dirba aktoriai iš užsienio šalių.
Virginijus: Mokyklos turi daugiau dėmesio skirti teatriniam jaunuolių lavinimui. Rengti ekskursijas į spektaklius, supažindinti vaikus ir jaunus žmones su Lietuvai nusipelniusiais aktoriais ir jų pasiekimais. Formalioms ugdymo įstaigoms reikia keisti ugdymo metodikas. Padėti jaunuoliams jaustis laisvai, skatinti mokytis ne dėl pažymio, bet dėl savęs.
- Ką patartumėte visiems norintiems, bet bijantiems prisijungti prie jūsų vadovaujamų teatro grupių?
Dalia: Nereikia nieko bijoti. Reikia veikti iškart, pernelyg ilgai negalvojant. Neleiskite savo baimėms trukdyti siekti tikslų. Jei manote, kad teatras skirtas jums, prisidėkite prie mūsų. Jei nepatiks, teatro studiją galėsite bet kada palikti.
Virginijus: Niekam neįdomus žmogus, kuris nuolat sėdi namuose, žiūri televizorių ir daugiau nieko neveikia. Žmogus turi pats ieškoti, tyrinėti įvairias gyvenimiškas sritis ir visada išbandyti ką nors naujo.
Nereikia galvoti, kad atėjęs į teatro studiją turėsi sunkiai dirbti, priešingai, čia ateinantys žmonės ieško malonumo, galimybės su kitais pasidalyti savo jausmais.
- Ką patartumėte skeptikams, manantiems, kad meno žmonės niekam nereikalingi?
Virginijus: Klysta manantys, kad labiausiai pasiseka tik verslus turintiems žmonėms. Verslas visų neišgelbės. Žmonėms reikia kurti.
Mes sutverti tam, kad grožėtumėmės aplinka, mokėtume iš gyvenimo pasiimti tai, kas geriausia. Tik leisdami sau jausti išliksime savimi ir būsime laimingi.
Dalia: Renkantis profesiją labai svarbu kliautis vidine savo nuojauta, ne būsimu algos dydžiu. Reikia veikti nesitikint atlygio. Darant tai, kas labiausiai patinka.
Tuomet gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis, išnyksta monotonija, pradedama gyventi šia diena.

Akimirkos iš spektaklio „Durys pyška“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.