Pasak K. Račkauskio, sraigių veisimas nėra sudėtingas procesas, tačiau norint užauginti daugiau sraigių, reikia stengtis sraigėms sudaryti sąlygas, kurios būtų artimesnes natūraliai gamtai.
Asmeninio archyvo nuotr.

Laima SIMAITYTĖ
Radviliškio rajone, Šeduvoje, jau trečius metus skaičiuoja vienas didžiausias Lietuvoje sraigių ūkis, kurio savininkas Kazimieras Račkauskis. Kiek neįprastas ūkis, kuriame veisiami ne galvijai, o sraigės, džiaugiasi sėkmingo darbo rezultatais. Nors pirmieji sraigių auginimo žingsniai buvo nedrąsūs, tačiau bandymo keliu pradėtos veisti sraigės išaugo iki vieno didžiausio sraigių ūkio Lietuvoje. Dabar sraigių augintojas savo patirtimi mielai dalijasi su kitais ūkininkais. Šeduvis neketina sustoti - planuoja ir toliau plėsti savo sraigių ūkį, nes, pasak K. Račkauskio, Lietuvoje perspektyvų turi tie sraigių ūkiai, kurie užaugina pakankamai sraigių ir gali jas eksportuoti.
- Kas paskatino pradėti auginti sraiges?
- Toks sumanymas kilo todėl, kad norėjosi pradėti kažką naujo, norėjosi pradėti verslą srityje, kuri Lietuvoje dar nėra smarkiai išsivysčiusi. Taip pat prieš pradedant verslą buvo dar keli kriterijai, pagal kuriuos rinkausi būsimą veiklą: kad produktas būtų orientuotas užsienio rinkai ir kad nereikėtų daug darbo jėgos. Ši sritis kaip tik buvo tokia.
- Iš kur sėmėtės patirties?
- Patirties sėmiausi keliaudamas po Europos sraigių augintojus. Šiuo verslu užsiimu jau trejus metus.
- Ar miško sraigės skiriasi nuo tų, kurios auginamos maisto gaminimui?
- Lietuvoje natūraliai augančios sraigės (vynuoginės) skiriasi tuo, kad jų maistinė vertė yra mažesnė negu afrikinių, mano auginamų: vynuoginių mėsa yra kietesnė, kietas, sunkus kiautas, kuris sudaro didelę sraigės masės dalį, todėl jų ir kaina yra žymiai mažesnė negu afrikinių. Be to, vynuoginės sraigės ilgiau auga – joms subręsti reikia trejų metų, o afrikinėms pakanka pusės metų.
- Lietuvoje populiarus sraigių auginimo verslas? Ar yra daug konkurentų?
- Lietuvoje augintojų jau yra atsiradę nemažai, bet dauguma jų - smulkūs augintojai, užauginantys iki tonos sraigių. Tokį kiekį problemiška eksportuoti, todėl smulkiems augintojams kartais dėl to atsiranda rūpesčių. Konkurencijos Lietuvoje nėra, kadangi mūsų augintojai neužaugina nei 1 proc. Prancūzijos importuojamų sraigių.
- Sakoma, kad žvejys sugautos žuvies nevalgo. O sraigių augintojas mėgsta valgyti sraiges?
- Labai mėgstu sraigių patiekalus, mėgstamiausi tai sraigės „Burgundiškai“. Labai skani sraigių sriuba bei makaronai sraigių padaže.
- Kiek ir kokių sraigių auginama jūsų ūkyje?
- Aš auginu „Helix Aspersa Maxima“ rūšies sraiges. Kadangi aš daugiau orientuojuosi į sraigių veisimą, todėl šiemet turėjau apie 100 tūkst. motininių sraigių. Tai vienas didžiausių ūkių Lietuvoje. Didžiąją dalį jauniklių parduodu kitiems augintojams.
- Ar sudėtingas sraigių veisimas?
- Sraigių veisimas nėra sudėtingas procesas, jei žinai, kaip jį tinkamai atlikti. Paprasčiausiai reikia stengtis sraigėms sudaryti sąlygas, kuo artimesnes natūraliai gamtai.
- Palyginkite sraigių auginimą Lietuvoje ir užsienyje.
- Tenka dažnai keliauti ir matyti, kaip sraiges augina užsienio augintojai. Tačiau auginimo technologijos skiriasi, kadangi skiriasi klimato sąlygos. Mūsų klimatui artimiausia Lenkijos augintojų technologija. Skiriasi auginimo laikas, maitinimo būdas, šiltųjų kraštų augintojai gali net dvi kartas sraigių per sezoną užauginti.
- Kuo sraigės maitinamos?
- Sraigės maitinasi įvairiais žalumynais bei kombinuotaisiais pašarais, subalansuotais specialiai sraigėms.
Sraigės apetitu nesiskundžia - 30 tūkstančių sraigių per metus reikia 20 tonų pašaro. Perku užsienyje pagamintus specialiai sraigėms skirtus kombinuotuosius pašarus, kurių pagrindinis komponentas – miltai.
- Kiek maždaug per metus tavo sraigių ūkyje užauginama sraigių?
- Šių metų derlių dar truputį ankstoka skaičiuoti. Aišku bus maždaug po mėnesio.
- Ar jų priežiūrai reikia daug darbuotojų?
- Priežiūros nėra daug, todėl tokį ūkį, kaip mano, laisvai gali prižiūrėti vienas darbuotojas. Išskyrus rudenį, kada reikia surinkti derlių – tada jau pagalba reikalinga.
- Sraigės gamtoje šliaužioja, kur nori. Kaip jums jas pavyksta sulaikyti, kad neišsivaikščiotų?
- Sraigės tikrai šliaužioja visur ir jas sulaikyti yra sudėtinga. Augintojai bando įvairias priemones: ir tinklus, ir elektrinius piemenis, bet, ko gero, efektyviausia priemonė yra druska. Sraigės jos nemėgsta ir per ją neina.
- Visai neseniai Šeduvoje organizavote sraigių lenktynes. Ar iš tikrųjų galima sraiges ko nors išmokyti, jas prisijaukinti?
- Kilus idėjai organizuoti sraigių lenktynes, įsitikinome, kad sraigės toli gražu nėra toks lėtas gyvūnas, kaip įsivaizduojama. Jos puikiai gali lenktyniauti. Sraigės visai nėra baikščios ir azartiški lenktynių žiūrovai joms visai netrukdo. Idėja kilo norint suorganizuoti kažką naujo, nekasdieniško, siekiant sudominti tiek didelius, tiek mažus žiūrovus.
- Ko reikia, norint pradėti sraigių verslą Lietuvoje?
- Norint pradėti auginti sraiges, reikia visai nedaug: nedidelės patalpos bei trupučio žemės, kur būtų galima auginti sraiges per vasarą. Pradinės investicijos taip pat nėra tokios didelės, kaip pradedant kitą verslą. Šiuo metu Lietuvoje atsiranda ir daugiau didelių augintojų, kurie gali sudominti užsienio perdirbėjus dėl didesnio sraigių kiekio. Jų turėtų atsirasti ir dar daugiau, kadangi 2014 - 2020 metų Europos paramos programose yra numatyta parama sraigių augintojams.
- Ar planuojama verslo plėtra?
- Kiekvienais metais plečiu savo ūkį, kitiems metams dar išsinuomojau papildomai žemės, kad galėčiau jį dar padidinti. Kadangi Lietuvoje sraigių suvartojimas palyginti labai mažas, tai perspektyvas turi tik tokie ūkiai, kurie bus pajėgūs surinkti tokį kiekį, kurį galima eksportuoti.

Sraigių augintojas K. Račkauskis sako, kad Lietuvoje perspektyvas turi tie sraigių ūkiai, kurie užaugina pakankamai sraigių ir gali jas eksportuoti.
Asmeninio archyvo nuotr.

Sraigės apetitu nesiskundžia – 30 tūkstančių sraigių per metus reikia 20 tonų pašaro.
Laimos SIMAITYTĖS nuotr.