Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas kartu su žmona Janina Ališauskiene į kelionių svaigulį pasinėrė maždaug prieš 15 m. „Per draugus, pažįstamus į užsienį ko gero pradėjome keliauti prieš 20 m. Maždaug nuo 1995 m. bent jau vasarą išvažiuodavom. O ilsėtis kiekvieną vasarą ir praktiškai kiekvieną žiemą – nuo 2005 m.“,– teigia V. Ališauskas. Tačiau kelionės labai priklauso nuo darbų – V. Ališauskas su žmona dirba direktoriais tokių įstaigų, kuriose vyksta labai daug renginių, ypač metų pabaigoje. Tad viską tenka derinti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Kelionės apsiribodavo Palanga
V. Ališauskas prisimena, kad keliauti problemiška buvo turint vieną šunį, po to šeima įsitaisė kitą, kokerspanielį – su juo irgi daug neprikeliausi. „Ir mūsų kelionės baigdavosi Palangoje, toliau nuo bendrų pliažų, nors tais laikais dar leisdavo į pliažą su šunimi. Ilsėdavomės toliau nuo centrinio pliažo, link Šventosios, vadinamuose laukiniuose pliažuose“, – sako direktorius.
Su užsienio kelionių agentūromis ryšiai užsimezgė ieškant transporto 100 vaikų kolektyvui, kai teko važiuoti į Olandiją. „Ir tvarkantis visus darbinius reikalus, kilo mintis – tai gal nori atostogų kur nors, va dabar kelialapiai pigūs į Turkiją... tai buvo 2005 m.“
Iš pradžių V. Ališauskas baiminosi dėl kalbos barjerų: „Turiu problemų su anglų kalba (moku kalbėti tik vokiškai), nes šios kalbos niekada nesimokiau – suprasti suprantu, bet kalbėti aš negaliu. Baigiau sustiprintą vokiečių kalbą – 11 m. ją mokiausi, tad kalbu vienodai rusiškai, lietuviškai ir vokiškai.“
Žmona J. Ališauskienė kiek kalba angliškai, bet, pasak V. Ališausko, jai toli iki laisvos šnekos. „Nebuvęs nežinai, kad Turkijoje kas antras rusas, ir ta angliška ar vokiška kalba visiškai nereikalinga. Bet va, pirma kelionė buvo į Turkiją, kur pabandėme, pasižiūrėjome. Ko gero, savaitei važiavome“, – prisimena direktorius. Ir po pusmečio vėl laukė kelionė.

Dvi kelionės per metus?
Kaip sako V. Ališauskas, užsienio kelionių geografija nėra labai plati. Bet vasarą jos apsibrėžia skirtingomis Kretos arba Turkijos vietovėmis. Ališauskų jau aplankytas Tunisas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Tailandas.
Įdomiausios vietos V. Ališauskas neišskiria. Ir tiesa, paaiškina apie finansines galimybes, kurios yra pakankamai nedidelės. Išvykos du kartus per metus daug ką stebina, daug kas mano, kad Ališauskų šeima turtinga, daug uždirba, kad gali tiek sau leisti. Tačiau V. Ališauskas patikina, kad tenka daug ko atsisakyti. Pavyzdžiui, naujų rūbų ar batų kolekcijų nesivaikoma, nes svarbiausia tvarkingai atrodyti. O kadangi daugiau laiko praleidžiama darbe nei namuose, tai ir svarbiausia turėti pagrindinius ir būtiniausius dalykus, užuot vienus baldus keitus kitais.
„Niekada neperkame kelionių paskutinę minutę, viskas planuojama prieš pusę metų. Gruodžio-sausio mėnesį jau perku kelionę vasarai (maždaug birželio viduriui), o žiemai perku rugpjūtį-rugsėjį. Pirmiausia tuomet yra nuolaidos, akcijos ir gali pradėti planuoti savo pajamas ir išlaidas, kiek reikės pinigų“, – sako V. Ališauskas. O taip internete ar knygose keliautojai pasiskaito, kuriuos pasirinktos šalies objektus verta pamatyti.

Apie įdomesnius įspūdžius
V. Ališauskui visos kelionės į Turkiją patiko. Jis nemėgsta vartytis paplūdimyje ir gaudyti saulės spindulius. Tačiau ir kituose kraštuose apstu egzotikos.
Antai apsilankymas Egipte pirmą kartą savotiškai nustebino – ten kareiviai stovi su automatais, kulkosvaidžiais ir jų pirštai visuomet ne kur kitur, o ant gaidukų. „Jie ten stovi dėl saugumo, o mes juk buvome nesusidūrę su tuo. Pro kareivį kiekvieną rytą praeini į pliažą, tai gali pagalvoti, kad gal jis netyčia ir spustels“, – tikina direktorius.
Kitoje kelionėje į Egiptą buvo tikslas nuvykti į Jeruzalę. Per Sinajaus pusiasalį buvo arčiausiai patekti į Izraelį. „Įspūdis, turiu pasakyti, buvo pritrenkiantis. Iš tikrųjų pats pajunti – gali tikėti ar netikėti, bet visos tos raudų sienos, šventyklos, bažnyčios ir t. t. Egiptas nuėjo į antrą planą, nors Izraelyje tik dvi dienas buvome. Tai tokia dvasinga vieta. Aišku, ir baimės buvo pakankamai – vien Izraelio siena“, – sako V. Ališauskas.
Pasienyje vyksta apklausos, eilėse žmonės stovi. O jeigu prieina karys vyras ir moterį apčiupinėja apžiūros metu po marškinėliais – tai visiškai normalu.
Paskui – Tailandas. „Ten man iš tikrųjų patiko pradedant maistu, vaisiais, skurdo ir turto ir kitais kontrastais, plaukiojantys turgūs, drambliai, beždžionės ir krokodilai, ir kas tiktai nori“, – teigia direktorius.
Na, o dar kartą suplanavus kelionę į Tailandą, užklupo itin smarkios liūtys – tai buvo metai, kai lėktuvai leidosi Bankoke į vandenį, oro uoste žmonės vaikščiojo vandenyje iki kelių.
Agentūrai buvo netikslinga skraidinti keliautojus ten, tad pasiūlė kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus.
„Ten pirmą kartą susidūriau su sienos praėjimu pačiame oro uoste, kai tau nuskaito akių raineles. Balti arabai su apsiaustais ir skaromis griežtai tikrina kiekvieną, nesvarbu, ar tu iš Afrikos, Rusijos, Amerikos ar Lietuvos. Ši šalis laikoma pačia saugiausia pasaulio valstybe“, – teigia V. Ališauskas.
Pačių tikrų Jungtinių Arabų Emyratų piliečių yra labai nedaug, todėl jie tokio turtingumo valstybėje leidžia sau daug. Karininkai, daktarai užima aukščiausius postus, o visi kiti – tailandiečiai, vietnamiečiai ir net viešbučio aptarnaujantis personalas yra iš trečiųjų šalių.
Kitoje kelionėje į Tailandą pasiektas kitas taškas – Ko Čango sala. Šios salos paplūdimyje V. Ališauskui norėjosi ilsėtis dar ilgai. „Sala nėra didelė, per pusantros valandos galima visą apvažiuoti. Popiet temsta anksti, praktiškai saulė nusileidžia per 10-15 min iš zenito į vandenį ir pasidaro tamsu. Šeštą valandą – juoda naktis. Nuo žolyno ant smėlio (smėlis kaip Palangoje) ir tiesiai į jūrą. Jūros temperatūra 25-26 laipsniai, oro – 29-30. Tačiau yra vėsiau, nes tai sala, papučia vėjas.
Beždžionės ant aukštos įtampos laidų supasi, ateini prie gulto – gyvatė. Atėjo prižiūrėtojas, „taukšt“ per galvą su irklu, įmetė į kuzavą, kuriuo palmių lapus išveža, ir viskas. Iki kaklo įbrendi į vandenį ir matai visus savo kojų pirštus, dar gali kriauklių atsikapstyti“, – smagiais įspūdžiais, patirtais romioje saloje dalijasi V. Ališauskas.