„Pasirinkau aš burti Taro kortomis ir pagal delnų linijas. Mano nuomone, šie būrimai visiškai atsako į daugelį dominančius klausimus apie šeimą, meilę, vaikus, sveikatą, darbą, finansus, mokslus ir ateitį“, – sako A. Reimerienė.
Asmeninio archyvo nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Penktadienio popietę žurnalistinis smalsumas nuvedė pas būrėją. Argi neįdomu sužinoti, kaip žmonės išmoksta burti ir su kuo šie specialistai susiduria savo gyvenime? Malonus susitikimas su šiauliete būrėja Angele Reimeriene ir pokalbis leido sužinoti daugybę įdomybių. Kalbėjome ne tik apie Taro kortas, chiromantiją, numerologiją, bet ir apie tai, kodėl žmonės ateina burtis, kaip jie elgiasi su būrėjomis ir labiausiai verta pasitikėti.

Iš kartos į kartą
Įdomiausia, kaip A. Reimerienė tapo būrėja. Ji teigia, kad ši profesija ėjo iš kartos į kartą – jos močiutė irgi buvo būrėja, tačiau bijojusi burti, nes už tokius dalykus galėjo būti išvežta į Sibirą. Jos sesuo, kuri gyveno Panevėžyje, buvo žinoma ekstrasensė. Pati A. Reimerienė su būrimais pradėjo „žaisti“ draugių ratelyje.
„Tiesiog suvoki, kad gali burti. Galvojau, kad pabursiu kokius metus ir paskui jau normalų darbą susirasiu, bet likimas, matyt, norėjo mane į tas roges įtupdyti. Dabar jau 24-eri metai, kai buriu“, – pasakoja A. Reimerienė.
Būrėja per savaitę išburia kelis žmones – nepriima per daug klientų. Sako – tai atima nemažai energijos, todėl buria tik vieną dieną per savaitę. Moteris pasakoja – vienas vyras jai pasakęs: „Plepėjai, plepėjai ir pavargai?“ Štai kokį požiūrį žmonės turi apie būrėjas, tačiau, ko gero, nesusimąsto, kiek laiko ir energijos tokia veikla atima. A. Reimerienė tvirtina – reikia turėti didžiulį bagažą žinių, mokėti sintezuoti informaciją ir suprasti ženklus, todėl būrimo metu „makaulė įtempta, o dar plius prisigaudai energetinių žiburiukų ir šviesuliukų.“
Pasitaiko tokių atvejų, kai pas būrėją lankęsi žmonės viešoje erdvėje net nesisveikina – esą kaipgi čia sveikinsiesi su būrėja?! Ateina žmonės su didžiulėmis problemomis, būna, ir kava būrėja juos vaišina, suteikia savotišką psichologinę pagalbą. Tačiau problemoms išnykus, kai kurie „pamiršta“ ir apsimeta nepažįstantys jos.

Burtis reikėtų su saiku
Sau Taro kortomis A. Reimerienė buria nedažnai – kai reikia ką nors sužinoti apie savo arba artimųjų gyvenimus. Jai pačiai kortos ne vieną kartą padėjo – kartą išgelbėjo ir vyro gyvybę. Kaip ji pasakoja, vyras gulėjo ligoninėje, o kortos parodė, kad skubiai jį reikia išvežti į kitą gydymo įstaigą. Delsimas tolygus mirčiai, todėl ji savo antrąją pusę išvežė į Vilnių jau kitos dienos rytą ir Taro kortų pranašystė pasitvirtino – gydytojai pasakė, kad ši diena būtų buvusi lemtinga.
Kalba nukrypsta apie tai, kokie žmonės dažniausiai buriasi. Pasak būrėjos, daugumą atlydi likimas – ašarų kelias. T. y. daug laidotuvių, skyrybos, nesėkminga patirtis darbe, problemos su pinigais. Būtų galima daryti išvadą, kad dažniausiai žmonės ateina kriziniu laikotarpiu, tačiau A. Reimerienė priduria – ateina ir tokių, kurie klausia, ar važiuoti atostogauti, kurį vaikiną pasirinkti ir pan.
Būrėja sako, kad geriausia burtis, kai kas nors pasikeičia. Būna taip, kad žmonės įgyja priklausomybę ir nori burtis kas mėnesį ar net dažniau, tačiau A. Reimerienė to nedaro. Reikia leisti vykti procesams, nes kitu atveju išburiama lygiai tas pats, kas buvo išburta ir prieš mėnesį.

Didžiausią garantiją duoda chiromantija
„Būrimų yra įvairių: kortomis, iš delno linijų (chiromantija), pagal gimimo datą (numerologija), runomis, iš kavos tirščių. Esu girdėjusi, kad galima kūdikio likimą perskaityti pagal placentą.
Pasirinkau aš burti Taro kortomis ir pagal delnų linijas. Mano nuomone, šie būrimai visiškai atsako į daugelį dominančius klausimus apie šeimą, meilę, vaikus, sveikatą, darbą, finansus, mokslus ir ateitį“, – sako A. Reimerienė.
Smalsu – kuo labiausiai pasitiki būrėja – kortomis, delnų linijomis ar...? Taigi labiau pasitikėti reikėtų linijomis, nes rankose yra kiekvieno žmogaus individualus kontūrinis gyvenimo žemėlapis.
O štai kortų yra daugybė, kiekviena jų turi dviejų knygos puslapių reikšmę. A. Reimerienė juokauja – lengva „nugrybauti“ su tiek reikšmių, todėl turi sugebėti daryti sintezę. Būrimą jį lygina su šachmatais – ta korta prie tos kortos ir tai reiškia...
„Man juokinga, kaip žurnaluose prispausdina Taro kortų reikšmių – cha, cha, cha, du sakiniai. O čia pasirodo net svarbi kortos pozicija – ar ji apversta, šalia kokios kortos ji yra. Pavyzdžiui, prie vandeninių kortų yra vadinamoji gaisro korta ir, jeigu iš kitos pusės yra žmogus, tai reiškia, kad jis yra karštakošis ir jam negalima gerti. Kiti gali pagalvoti – tai čia, ko gero, gaisras, tai, ko gero, jį reikia gesinti vandeniu, o tai atliks šalia stovintis žmogus. Taigi vieni būrėjai pasako gerai, o kiti – ne“, – aiškina būrėja.
Atsiranda tokių žmonių, kurie specialiai klaidina būrėjas arba ateina su nuostata „ir ką tu man pasakysi“. A. Reimerienė sakosi einanti sunkesniu keliu – nieko neklausinėja ir viską pati papasakoja, o būrimo pabaigoje pasiteirauja, ar žmogus turi dar klausimų.
Mitai apie delnų žemėlapius
Daugelis yra girdėję, kad kairėje rankoje galima įžvelgti ateitį, o dešinėje – dabartį. Taigi aiškinamės, kaip gi čia yra. A. Reimerienė sako, kad dešinės rankos linijose matyti giminių ir tavo paties savybės, o kairėje – ką pats nuveiksi.
Būrėja pastebi, kad dabar nemažai naujų knygų apie chiromantiją, tačiau jose daug kas „nuleista iš padebesių“. Taigi didžiausi informacijos šaltiniai – tai rusų kalba išleistos knygos apie 1920-uosius metus.
Kitas visuomenėje plačiai paplitęs mitas – tai surietus ranką, žiūrima, kiek šalia mažojo pirštelio susidaro linijų. Esą šios simbolizuoja, kiek vyrų arba žmonų turėsi. Teko girdėti ir kitokį variantą – neva tai turėsimų vaikų skaičius. Tačiau šias linijas būrėja komentuoja kitaip – jos reiškia didžiulius prisirišimus. Tai nebūtinai gali būti vedybos, nes šios pamatomos iš daugelio linijų.
Pasak būrėjos, chiromantijoje svarbu viskas – kokios linijos, kokio ilgio pirštai, kaip jie išsidėstę: gal vienas trumpesnis, o kitas ilgesnis.
„Čia gali studijuoti metų metus, aš pati po 24-erių metų būrimo dar kartais pasiimu knygą ir paskaitau. Vyras juokauja – taigi klientės patenkintos, tačiau man pačiai kyla klausimų, kodėl, pavyzdžiui, nepavyksta prognozuoti tikslaus įvykių laiko. Pasirodo, tai priklauso nuo žmogaus kūno skysčių – limfos, kraujo, šlapimo. Esą, jeigu žmogus stambesnis, tai įvykiai įvyks kiek vėliau, jeigu lieknesnis – greičiau“, – pasakoja A. Reimerienė.

Apie būrimus apskritai
Pasak A. Reimerienės, vienus žmones būrimas baugina, kitus domina, dar kitiems padeda išspręsti susikaupusias problemas. Būrėja pataria, kuriuo keliu palanku eiti, ko vengti, kur pasukti.
„Per 24 būrimo metus supratau, kad ne šiaip sau atsiranda linijos delnuose ir identiškos kojų paduose. Tai tarytum užprogramavimas iš aukščiau. Jose įžvelgiu likimo užduotis, išbandymus, talentus, galimybes, ligas, vedybas.
Į žemę ateiname atlikti tam tikros misijos ir niekada negalvokite, kad tik jūsų likimas pilnas negandų, nesusipratimų, skriaudų, praradimų. Kiekvienam skirta pagal jo jėgas. Kas nepalūžta, tampa stipresnis, o jei neatlaiko, kartoja panašius įvykius ne vieną kartą. Kai tik surandate išeitį, kapstotės iš duobės, gėrio jėgos neapleidžia ir gyvenimas praskaidrėja. Tas, kas mūsų nesutriuškina, padaro daug stipresnius“, – sako būrėja.
Pasak A. Reimerienės, skaityti ženklus delnuose įdomu, bet kad taptum profesionalia būrėja reikalinga patirtis, mokėjimas apibendrinti, analizuoti. Tai lyg šachmatai, kai turi numatyti keletą ėjimų į priekį.
Nepamaišo ir intuicija – tai pats svarbiausias dalykas būrimuose. Savęs A. Reimerienė nesureikšmina kaip antgamtiškų savybių turinčios asmenybės.
„Viskas paprasčiau – tiesiog gimstant gavau savybes, kurios šiai profesijai reikalingos. Tam tikros linijos ir ženklai skatina intuiciją, logiką, toliaregiškumą būtiną būrimui. Atjauta žmogui, įsigilinimas į jo problemas yra būtinas“, – teigia būrėja.
A. Reimerienė Taro kortas pasirinko, nes jos psichologiškesnės ir daugiau „pasako“. Kiekviena Taro korta turi daug niuansų ir pagal aplinkybes galima spręsti, ką tai reiškia. Taro kortos „kalba“ simbolių kalba, tad reikia laiko perprasti mintis ir perduoti žmogui. Čia daug ką lemia patirtis, kantrybė.

Apie skeptikus ir ateities planus
Būrėja teigia, kad išburti įvykiai skeptikams irgi pildosi ir tuomet jie tampa jos aktyviausiais klientais.
„Burti jiems nemalonu ir tai atima daug jėgų – juk aš jaučiu, kai jie savyje paburba „va, ir ne taip“, „va, čia tai neatspėjai“. Tai sukuria neigiamą atmosferą, atima jėgas. Yra dar viena rūšis besiburiančiųjų – tai klaidintojai. Pasakai, kad melas griauna jo gerovę ir blogina ateitį, jis sako: aš nemeluoju. Suskamba telefonas ir jis pareiškia: aš parduotuvėje. Abu juokiamės, o jis sako, kad tai juk smulkmena... Deja, deja“, – dalijasi patirtimi būrėja.
Pas būrėją eikite patarimo – sako A. Reimerienė. Nebūtina pasakoti apie savo gyvenimą, nes jį būrėja įžvelgia žmogaus delnų linijose. Svarbiausia abipusis pasitikėjimas ir supratimas, geranoriškumas.
Galiausiai kalba nukrypsta apie būrėjos ateities planus. Ji sako, kad šie laikai sunkūs verslui, o būrėjų profesija – ne išimtis.
„Vis pagalvoju apie naujus projektus, gerokai nutolusius nuo būrimo. Būtų įdomu, jei kas turėtų man verslo idėjų. Kai tik pradedu stabdyti save būrimuose, kažkokios jėgos atsiunčia šūsnį gerų įvertinimų, pagyrimų, palaikymo, kuris visiems mums ne pro šalį“, – sako A. Reimerienė.