Dauguma žmonių savo gyvenimo neįsivaizduoja be augintinio. Vieni augina ir rūpinasi šunimis, kiti – katėmis, dar kiti renkasi mažiau dėmesio reikalaujančius gyvūnus – žiurkėnus, jūrų kiaulytes, triušius ir kt. Na, o mes susitikome ir pakalbinome Šiaulių dekoratyvinių paukščių augintojų klubo pirmininką, ilgametį balandininką Rimantą Benetą, kuris savo gyvenimo neįsivaizduoja be balandžių. Šį šeštadienį Šiauliuose vyksiančiai balandžių parodai besiruošiantis R. Beneta mums papasakojo, kas jį pastūmėjo pamilti ir savo gyvenimą paskirti balandininkystei, prisiminė pirmąjį savo balandį, supažindino su balandžių veislėmis bei atskleidė dar negirdėtų ir mažai kam žinomų faktų apie šiuos paukščius.

– Kaip nutiko, kad susidomėjote balandininkyste?
– Net nežinau, ar galiu atsakyti į šį klausimą, nes kiek aš save prisimenu, tiek su manim visur ir visada – balandžiai. Gal tai mamytės įtaka. Ji labai mylėjo paukščius, gyvūnus, tai ir aš toks pat. Tiesiog manau, kad balandininkystė yra žmogui duota ir tikras balandininkas be šito nebegali gyventi. Tiesą pasakius, man balandžiai reiškia viską.

– Ar pamenate savo pirmąjį balandį?
– Nors buvau visai mažas, bet pamenu. Mano pirmas balandis buvo paprastas kiemo balandis su sulaužytu sparnu. Aš jį pagavau ir laikiau kieme, šuns būdoje. Jis toje šuns būdoje vaikščiodavo, o aš su juo žaisdavau. Tad nuo to viskas ir prasidėjo.

O jau rimtesnius balandžius, su pavadinimais, pradėjau laikyti, kai man buvo apie 15–16 metų. Apskritai, seniau, mano jaunystės laikais, labai daug jaunimo laikė balandžius. O dabar mūsų klube yra tik du jauni balandininkai, kuriuos aš išugdžiau.

– Ko mes nežinome apie balandžius?
– Kas įdomiausia – balandis kaip žmogus. O taip yra todėl, kad poruojasi du patinai, dvi patelės, taip pat patinas gyvena su dviem patelėmis. Apie tai nelabai kas žino ir tikriausiai nė nepagalvotų, kad taip gali būti.

Be to, balandžiams nesvarbu veislė, jie poruojasi su bet kokia veisle, tik, aišku, su balandžiu. Netgi tas mūsų naminis balandis gali susiporuoti su  didžiuoju mėlynuoju balandžiu, kuris yra laukinis. Taigi jie kaip rūšis balandžiai, bet pagal veislę tai vienas naminis, o kitas laukinis. O jeigu balandžiai susiporuoja patys – iš meilės, tai jie geriau augina vaikus, sukuria tikresnę, geresnę, gražesnę šeimą nei tie balandžiai, kuriuos suporuoji prievarta. Pavyzdžiui, būna, jog suvedi balandžius, o jie niekaip nesusiporuoja, mušasi, nesutaria – vadinasi, iš jų poros nebus. Čia lygiai taip pat, kaip ir pas žmones. Juk iš meilės santuoka, gyvenimas kartu būna daug geresnis, o jei vienas su kitu gyveni prievarta, tai tokia šeima netikra, joje vyrauja nesantaika.

– Kokiais charakterio bruožais pasižymi šie paukščiai?
– Kiekviena veislė turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, yra tokie garbaniai balandžiai. Jie labai smalsūs, viskuo domisi – ateina, žiūrinėja, išeina pro duris, jiems viskas rūpi.

Kitos veislės, ypač aukštaskraidžiai balandžiai, yra baikštesnės. Tokius balandžius reikia gainioti, kad jie lakstytų, judėtų. Aplamai, kuo balandis gražesnis ir dekoratyvinis, tuo jis jaukesnis. Jaukesni yra ir tie balandžiai, kurie sulaukia pilnametystės – ketverių, penkerių metų balandis jau pilnametis. Tad sulaukę tokio amžiaus jie pradeda senti ir būna prieraišesni, mielesni.

– Kiek iš viso yra balandžių veislių?
– Kalbant apie balandžių veisles, tai įvairioje literatūroje yra pateikti labai nevienodi skaičiai – kas kaip skaičiuoja, kas kur žiūri.

Neseniai skaičiau, kad dabar yra suskaičiuota pusantro tūkstančio veislių. O kitur rašoma, kad jų yra daugiau. Pavyzdžiui, kiekviena šalis turi savo balandžius ir jie apie kitų šalių balandžius nieko nežino. Taip yra ir su lietuviškomis veislėmis – kitos šalys nė nenumano, kokių veislių balandžių pas mus yra.

 Tad sakyčiau, kad tų veislių yra netgi daugiau, tik mes apie jas nežinome. Buvau nuvažiavęs į Čekijoje surengtą balandžių parodą, tai ir ten išvydau nematytų bei negirdėtų balandžių veislių.

– Kiek balandžių veislių yra Lietuvoje?
– Kaip tik lapkričio mėnesį Prancūzijoje vyko 28-oji Europos naminių paukščių, triušių, jūrų kiaulyčių, balandžių ir egzotinių paukštelių paroda.

Į šią parodą Lietuvos balandžių augintojų asociacija nuvežė savo balandžių ir pristatė lietuviškas veisles. Buvo pristatyta trylika lietuviškų veislių ir viena latviška. Trys mūsiškiai balandžiai tapo Europos čempionais. O viena veislė – Šiaulių baltasparnis – buvo įvertinta labai gerai. Ši veislė yra išveista iš vokiškos veislės, bet net vokiečiai stebisi, kad pas mus šie balandžiai geresni nei pas juos. Be to, Šiauliuose, žvelgiant Lietuvos mastu, baltasparnių yra daugiausiai, o ir jų kokybė pas mus geriausia.

– Kokia veislė jums gražiausia?
– Aš pats turiu apie 300 balandžių. Nors šiaip stengiuosi jų neskaičiuoti, kaip ir neskaičiuoju, kiek pinigų jiems išleidžiu.

Ir savaime suprantama, kad kiekvienas balandininkas turi kažkurią veislę, kurią labiausiai mėgsta ir tos veislės balandžių augina daugiausiai. Tai mano mylimiausia ir man gražiausia balandžių veislė – Rostovo figūriniai. Tai rusiški balandžiai su iškeltomis uodegomis, apžėlusiomis kojomis. Kadangi aš važinėju po Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir propaguoju balandininkystę bei rengiu parodas, tai man reikia, kad tie balandžiai žmogui būtų gražūs. Būna, kad paprastas, nelabai kuo išsiskiriantis balandis gali būti net brangesnis už tą gražų, bet  paprastam žmogui, nesuprantančiam apie veisles, kokybę ir lygį, reikia, jog tas balandis vizualiai iš karto būtų gražus. Jei balandis paprastas, žmonės sako, kad tokių ir gatvėje pilna. Tuomet aš jiems bandau paaiškinti, kad, pavyzdžiui, to balandžio snapas yra trumpas, o jie nesupranta ir klausia: o koks gi tada gatvinio balandžio snapas... Tad į parodas niekada nereikia vežti mėlynių, juodų balandžių, nes jie žmonėms taip pat asocijuojasi su tais balandžiais, kurių pilna gatvėje. Tiesiog paprastiems žmonėms reikalingas grožis. Be to, atsiranda ir tokių žmonių, kurie net nežino, kad tai yra balandis arba kad yra tokių žmonių, kaip mes – balandininkų. Todėl reikia stengtis, kuo daugiau propaguoti balandininkystę bei rodyti žmonėms įvairių veislių balandžius, kad jie su jais susipažintų.

– Kiek Lietuvoje yra balandininkų?
– Buvo suskaičiuota, kad Lietuvoje yra apie du su puse tūkstančio balandininkų. Bet mes iš karto susėdome ir permąstėme, jog jų yra daugiau. Matot, daug balandininkų nėra žinomi, o to priežastis, kad jie nevaikšto į turgų.Pas mus kiekvieną šeštadienį viskas vyksta turguje – susieiname, pasikeičiame, parduodame. Nors balandžių ir neatsinešame, bet susirenkame pakalbėti, pabūti. Tad kaip tikintieji eina į bažnyčią, taip ir balandininkai eina į turgų.

– Ar balandininkystė – brangus užsiėmimas?
– Kadangi aš laikau dekoratyvinius balandžius, tai nėra labai brangu. Tačiau tie, kas laiko pašto balandžius, yra vadinami milijonieriais. Išlaikyti pašto balandžius tikrai yra brangu – pašarai, vežiojimas ir kt. Matot, kainuoja pats procesas, kai juos reikia kuo toliau nuvežti – šimtus kilometrų, kad jie rastų kelią namo. Žinoma, pašto balandžiams tai jau yra kažkiek įdiegta, bet jiems vis tiek reikia rodyti kelią namo, kad jie suprastų, ko iš jų norima. Su dekoratyviniai balandžiais truputį paprasčiau, juos paprasčiau išlaikyti.

– Kiek kainuoja dekoratyvinis balandis?
– Tos kainos labai įvairios. Žinot, kiekvienoje veislėje yra pats geriausias ir pats brangiausias balandis. Bet būna perka balandžius ir už 1000 eurų. Tai čia jau tikrai yra brangu.

– Kokios priežiūros reikalauja balandžiai?
– Svarbiausia yra maistas. Balandžiams duodamos visos grūdinės kultūros – įvairiausi grūdai, soros, kukurūzai ir kt. Taip pat jie šeriami ir saulėgrąžomis. O norint išperinti jauniklius daugiausiai duodama žirnių. Be to, įvairesnis maistas balandžiams reikalingas ir tada, kai jie augina jauniklius. Dar jiems reikalingas specialus žvyras, kuris skirtas virškinimui gerinti. Taip pat balandžiai maitinami ir visokiais vitaminais, priedais – viskuo, ko jiems reikia.

– Ką bus galima išvysti Šiauliuose vyksiančioje balandžių parodoje?
– Šį šeštadienį centrinėje turgavietėje vyksiančios parodos metu bus galima pasigrožėti ne tik balandžiais, bet ir vištomis, papūgomis, smulkiais balandžiukais ir šiaip smulkiais paukšteliais. Taip pat bus galima išvysti ir didesnius retus, gražius paukščius. Iš viso bus galima pamatyti 25 balandžių veisles – apie 400 balandžių. Dabar mes stengiamės propaguoti lietuviškas, Prancūzijoje įvertintas balandžių veisles – Šiaulių baltasparnis, Aukštaitijos burbulis ir Liepojos baltauodegis. Liepojos baltauodegis yra latviška veislė, bet Latvijoje labai mažai balandininkų, tad mes juos remiame ir glaudžiame prie mūsų. Taigi į šias veisles parodoje ir bus telkiamas didžiausias dėmesys ir jos bus vertinamos. Taip pat dar vertinsime tą balandininką, kuris atveš daugiausiai balandžių. Be viso to, žiūrovų laukia ir kitokios atrakcijos –  bus galima išvysti vienintelę tokią Lietuvoje kiemo paukščių statulėlių kolekciją, atvykę į parodą pamatys ir balandžių cirką.

Artūro STAPONKAUS nuotr.