Vakar Šiaulių miesto meras Artūras Visockas 70-ojo gimtadienio proga pasveikino šiaulietę medikę Dalią Tarbūnienę. „Tai dar vienas žmogus-istorija. Tikriausiai jai dėkingi pacientai netilptų ne tik į Savivaldybę, bet ir į Prisikėlimo aikštę“, – pagyrų medikei negailėjo miesto vadovas.

Tuo metu pati D. Tarbūnienė tikino, kad jos darbas – beprotiškai sunkus. Ir iš tiesų, kiek stiprybės reikia, jog išėjęs iš operacinės vaikui pasakytum, kad jis neteko brangiausio žmogaus gyvenime – mamos.

D. Tarbūnienė kaip šiandien prisimena 1962 metus, kai pravėrė Onkologijos dispanserio duris. „Aš ten ploviau grindis, bet baisiai norėjau būti gydytoja“, – pasakojo ji. Ko norėjo, to kryptingai ir siekė. 1971 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgijo gydytojo specialybę. 1971 m. jai suteikta gydytojo ginekologo kvalifikacija. Tais pačiais metais ji pradėjo dirbti Onkologijos dispanseryje gydytoja. Nuo 1988 m. iki 2001 m. dirbo gydytoja onkologe-ginekologe. 2001 m. pradėjo dirbti gydytoja onkologe chirurge ir dirbo iki 2005 m., kai pareigos pakeistos į gydytojo akušerio ginekologo. Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikoje gydytoja akušere ginekologe D. Tarbūnienė dirba iki šiol.

„Visada dirbau onkologijos srityje. Patikėkite, tai psichologiškai labai sunkus darbas. Įsivaizduokite, miršta jauna moteris, kokių 34 metų, stovi jos dvylikos metų sūnus ir verkia. Ir jis turi tik vieną motiną. Tai stovi ir verki kartu su juo. Paverki ir galvoji, o kur tas vaikas dėsis. Kiek žinau, tą berniuką priglaudė po to kažkas. Ar bendradarbiai, ar giminės. Tikrai šis darbas yra vienas stresas“, – neslėpė D. Tarbūnienė, tačiau pridūrė, kad labai malonu padaryti kažką gero. „Net jei palengvini žmogaus mirtį, ir tai jau yra gerai“, – teigė ji.

Paklausta, iš kur pati semiasi jėgų, tikina, kad jėgos – paveldas iš giminaičių. Energinga buvo mama, močiutės. Todėl esą visai nesvarbu, kokia gimimo data įrašyta dokumentuose, jos biologinis amžius visai kitoks.

Susitikimo metu medikė merui užsiminė ir apie problemą – Onkologijos klinikoje jau tris mėnesius neveikia mamografas (specialus rentgeno aparatas), todėl žmonės priversti važiuoti tirtis į kitus miestus: Mažeikius, Panevėžį, Tauragę ir pan. „Pagalvokite, kaip man reikia pacientei, kuri turi mažai pinigėlių, pasakyti, kad tu, būk maloni, ir nuvažiuok į kitą miestą pasidaryti mamogramą“, – opią problemą įvardijo D. Tarbūnienė.

Tai išgirdęs meras patikino, jog tuoj pat paskambins sveikatos apsaugos ministrei ir informuos apie milžinišką problemą. Viliamasi, kad ministerija išties pagalbos ranką, nes sutvarkyti aparatą reikia didžiulių lėšų.