Lektoriaus ir asmeninio efektyvumo trenerio Dariaus Ražausko paskaitos ir seminarai padėjo šimtams rasti naujus sprendimus savo gyvenimo iššūkiams. Jis dalijasi su klausytojais žiniomis apie meilę, sėkmę, sveiką mitybą – apie tai, kas ne tik mus pačius, bet ir mūsų gyvenimą galėtų padaryti gražų, ramų ir harmoningą. Lektorius jau lankėsi Šiauliuose ir dar planuoja atvykti. Šįkart parengęs ir humoro vakaro programą. Edukuoti žmones su šypsena ir humoru yra naujiena. Užtat tokia forma žinios priimamos daug lengviau ir smagiau.

Trumpai apie save
Pirmiausia pasiteiravome apie paties D. Ražausko gyvenimo istoriją – kodėl geromis žiniomis nusprendė dalytis su žmonėmis. Jis sako, kad tai paskatino daryti natūralus nepasitenkinimas ir laimės nebuvimas ankstesniame gyvenime. „Natūralu, jeigu kažkas nepatinka, tu gali rinktis tik du kelius. Jeigu tau nepatinka tavo gyvenimas, tu gali būti bambeklis ir kaltinti visus – valstybę, žmones, draugus, tėvus, blogą mokyklą ir t. t. arba gali imti ir keisti savo gyvenimą“, – sako asmeninio efektyvumo treneris. Klausantis jo gyvenimo istorijos susidaro įspūdis, kad D. Ražauskui nieko netrūko, tačiau… „Kai baigiau aukštąją, dirbau Kaune vieno naktinio klubo direktoriumi, man materiali visuomenė siūlė pinigus, gerą darbą, postą. Tai aš ir pasiekiau, bet viduje jaučiausi nelaimingas, nes tas darbas nebuvo švarus – tai iš dalies susiję su naktinio klubo specifika – alkoholis ir t. t. Pradėjau ieškoti savo pašaukimo, išbandžiau įvairias profesijas, įvairias veiklas, nors kai kur buvo ir geros situacijos ir geri pinigai, bet tai buvo ne mano pašaukimas“, – sako D. Ražauskas.

Taip nutiko, kad ieškodamas prasmingos veiklos vieną gražią dieną atsidūrė ekobendruomenėje, įsikūrusioje kaime. Nusipirko žemės sklypelį ir ten tiesiog pasistatęs palapinę pradėjo galvoti kuo čia dabar užsiimti. Tuo metu kaip tik D. Ražauskas susidomėjo žaliavalgyste ir šiaudinių namų statybomis, net padėjo draugams statyti ekologiškus šiaudinius namelius. Maždaug prieš septynerius metus žmonėms žaliavalgystė ir ekologinės šiaudines statybos buvo naujiena. Pakviestas papasakoti apie šiaudinius namus studentams D. Ražauskas pajuto, kad jam perduoti žinias labai patiko. Taip ir atrado savo pašaukimą. Netrukus lektorių ėmė kviesti į įvairius miestus. Iš pradžių tai buvo seminarai sveikatos temomis. „Bet paskui pastebėjau, kad žmogui vien sveikatos neužtenka – jeigu jo viduje nebus pakankamai ramybės ir džiaugsmo, nebus jokios prasmės. Tada pradėjau domėtis psichologija, baigiau Krasnodare aukštąją praktinės psichologijos mokyklą, tad mano paskaitose atsirado daugiau paskaitų apie vyrų ir moterų santykius, kaip jaustis laimingesniam ir t. t.“, – sako D. Ražauskas.

Pirmieji sėkmės formulės dėmenys: prasminga veikla ir šeima
Užteks apie lektorių, nes gundo sužinoti išsamiau apie vieną iš dėstomų temų – apie sėkmės formulę. Kaip sako D. Ražauskas, sėkmės formulė kiekvienam žmogui yra unikali ir asmeniška. Bet yra bendrieji formulės dėmenys, kurių turime paisyti visą gyvenimą gerai jaustis. „Pirmiausia žmogus turi dirbti pagal savo pašaukimą – dirbti darbą, kuris jam teikia prasmę, džiaugsmą, kuris jam iš principo yra įdomus“, – sako lektorius.

Neužtenka vien darbo pagal pašaukimą. Žmogus turi skirti pakankamai investicijų, laiko ir dėmesio savo šeimai. Kaip sako asmeninio efektyvumo treneris, tyrimais nustatyta, kad jeigu žmogus dėl savo karjeros, pasiekimų, verslo apleidžia savo šeimą ir neskiria jai pakankamai laiko, tai yra formulė skyryboms, išdraskytai šeimai, nelaimingiems vaikams ir t. t. Be to, savo partneriui negailėkite komplimentų ir gerų žodžių.

„Reikia paminėti, kad daugeliui žmonių, kaip ir man, užtruks ne vienerius metus bandyti ir ieškoti, kol atrasi veiklą, kuri teiks vidinę laimę ne tik tau, nes džiaugsmą tavo veikla turėti teikti ir kitiems. Paprasčiausias pavyzdys – jei pardavinėji narkotikus, gal ir turi didžiules pajamas, bet kitiems žmonėms tu darai žalą. Tavo darbas turėtų kuo mažiau žaloti kitas gyvas būtybes – nebūtinai žmones. Viskas gamtoje yra surišta, visur veikia informaciniai energetiniai laukai ir veikia veiksmo-atoveiksmio dėsnis. Tad jeigu žmogus nori būti laimingas – darbas pagal pašaukimą, o jeigu jo nėra, tai darbo paieškos“, – sako lektorius.

Neapleisti šeimos, santykių yra labai svarbu. Jeigu neturi sukūręs šeimos ar neturi poros, tada turi palaikyti artimus santykius su tėvais ir giminėmis, ir jiems skirti dėmesio, puoselėti meilę ir santykius. „Jeigu žmogus neturi pakankamai daug artimų meilės santykių su žmonėmis, kurie jiems brangūs, laikui bėgant, kad ir kokia gera būtų karjera bei pajamos, laimės tai neatneš. Pastebėtas įdomus dalykas: Amerikoje labai nemažas procentas milijonierių žudosi, t. y. žymiai didesnis procentas nei tarp varguomenės arba tarp nepasiturinčių ar vidurinės klasės žmonių. Kodėl? Nes jie jau pasiekė viską. Kai kuriose psichologijos mokyklose sakoma: jeigu nori pribaigti, nužudyti vyrą, įgyvendink visas jo svajones. Kai vyras pasiekia visas svajones ir tikslus, dažniausiai jam belieka degraduoti. Nebent jis pakankamai imlus, apsišvietęs ir sugeba susikurti naujas svajones ir tikslus. Bet dažniausiai žmogui pasiekus savo tikslus belieka degraduoti, sugesti, nes tarsi nebėra dėl ko egzistuoti“, – dėsto D. Ražauskas.

Asmeniniai poreikiai bei optimizmo ir dėkingumo jausmas
Anot D. Ražausko, žmogus turi skirti dėmesio savo asmenybei. „Kiekvienas turime skirtingus tiek psichologinius, tiek laisvalaikio, seksualinius, kūrybinius ir kitus poreikius. Žmonės dirbdami ir siekdami karjeros pamiršta save paanalizuoti kaip asmenybę ir jai skirti laiko. Pas kiekvieną poreikiai unikalūs – gal vienam patinka pabūti miške, pažvejoti, kitam gal pabūti su daugybe draugų  savaitgalį. Asmeniniai poreikiai būna skirtingi ir reikia nebijoti leisti savo partneriui jų įgyvendinti. Jeigu vyrui reikia pabūti pusdienį vienam, o žmonai pabūti su savo draugėmis, tai reikia suplanuoti, kad abu galėtų savo poreikius įgyvendinti ir kad šeimoje gyvendamas nė vienas negalvotų, jog kažką praranda“, – sako lektorius.

Jis pataria ir vesti dienoraštį, kuriame būtų galima užrašyti tai, ką per dieną supratai ir išmokai, pastebėjai, ką suvokei iš aplinkos, žmonių, reklamos. Antras sakinys dienoraštyje turi būti skirtas padėkai. „Gal esate dėkingas, kad turite gryną vandenį, nes trečdalis pasaulio žmonių jo neturi ir yra priversti nuodytis. Tai gali būti maži ir paprasti dalykai. Bėgant laikui smegenys ima matyti daugybę gerų dalykų, kurių mes nelinkę pastebėti. Atsiranda pozityvumas ir optimizmas. O tada jis tampa sveikesnis, energingesnis, kitaip gyvena, mato, pamažu tampa ir kur kas laimingesnis“, – tikina asmeninio efektyvumo treneris.

Verta žinoti: laimingam ir optimistiškam žmogui bet kurioje srityje sėkmė ateina daug kartų greičiau. „Jeigu kalbame apie materialią sėkmę, tai nebūnant optimistu būti sėkmingam yra labai sunku. Tyrimai rodo, kad optimistams darbe iš principo sekasi geriau, jie paaukštinimus gauna dažniau ir apskritai jų šeimyninė, finansinė situacija yra geresnė. Todėl ir turime ugdyti optimizmą stebėdami save, reflektuodami ir galvodami apie dėkingumą. O smegenys rašymą fiksuoja: kai rašome su tušinuku, ranka juda, tad smegenys tai supranta kaip realų faktą – kad žmogus iš tikrųjų taip galvoja. Smegenys užrašyta mintį priima kaip įvykį“, – teigia lektorius.

Negatyvumas mumyse tarpsta daug lengviau
D. Ražausko manymu, dauguma žmonių yra linkę į negatyvą – blogus įvykius įsimena ilgiau, ryškiau, o gerų įvykių anaiptol neatsimena taip ryškiai. Lektorius smagiai žmones pavadina musėmis, kurios ieško mėšlo – ką apkaltinti, ką apkalbėti, pakritikuoti, kas blogai įvyko ir pan. „Jeigu įsijungsite žinias, tai pamatysite, kad dauguma naujienų žiniasklaidoje yra negatyvios. Pavogė, nužudė, prisidirbo ir t. t. Didžioji dalis naujienų vienaip ar kitaip turi neigiamą atspalvį. Kodėl tokios naujienos daromos? Nes žmonėms tai įdomu, o domisi todėl, kad tiesiog daugelis iš mūsų yra linkę į negatyvą. Jeigu kažkam iš mūsų aplinkos labai gerai sekasi, mes pradedame pavydėti ir labai retas linkęs džiaugtis kažkieno sėkme“, – sako D. Ražauskas.

Tad prie sėkmės formulės dedame penktą faktorių – džiaugtis kitų sėkme. Pastebėta, kad daugelis sėkmingų žmonių džiaugiasi kitų sėkme. Jie moka žavėtis kitų pasiekimais ir nepavydėdami nori  pasiekti panašių aukštų tikslų. „Jei einame gatve ir pamatome prabangų automobilį, paprastai galvojame, kad jį vairuojantis žmogus yra niekšas – prisivogė, pavogė ir t. t. Tokiu būdu matydami sėkmės ženklus, matydami turtingus ir įtakingus žmones, skleidžiame negatyvą. Jei į sėkmės atributus matydami reaguojame neigiamai – tai ir pasiunčiame žinutę Visatai „to man nereikia“. Į gerus įvykius turime reaguoti teigiamai ir turime mokėti džiaugtis kitų sėkme – štai ir formulė baigta. Tačiau su lektoriumi apie tai būtų galima kalbėti kur kas daugiau. Be to, jis pabrėžia, kad viskas veikia ne iš karto – visi geri dalykai yra lėti. Lygiai taip pat ir su tikra sėkme. Pokyčius psichikoje, kitokį pozityvų požiūrį užtrunka ugdyti – vienam žmogui tai truks mėnesį, kitam – metus ar daugiau. „Tai – ne fejerverkai. Asmenybę tobulinti yra sudėtinga. Todėl tam reikia laiko, investicijų ir kantrybės“, – sako D. Ražauskas.