G. Stulgaičio fotografijos – naujas atradimas
Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta Gintauto Stulgaičio (1959–2000) retrospektyvinė fotografijų paroda, kurios metu buvo galima susitikti ir su kūrybos bendražygiais Arūnu Kulikausku, Giedriumi Liugu ir G. Stulgaičio dukra Jone.
,,Jis niekada nebuvo mano autorius. Jis visą laiką buvo mano tėvas. Darbai sugrupuoti itin gerai pagal meninę vertę. Mes matome jį kaip šeimos narį. Fotografijose yra daugiau šešėlio negu šviesos. Tai, ko tu nematai, yra paslaptis. Jis buvo eksperimentatorius“, – teigė autoriaus dukra.

G. Stulgaičio nespalvotose fotografijose – portretai, daiktai.

Šiam fotomenininkui esminis kūrybinis procesas buvo ne pats fotoaparato užrakto paspaudimas, o vaizdo režisavimas (ar tai būtų šeiminis portretas, ar natiurmorto kompozicija) ir tai, kas vykdavo fotolaboratorijoje, – fotografijų spausdinimas, spalvinimas, rankų darbo pasportų kūrimas. Tai lėmė, kad dviejų vienodų atspaudų nėra, tačiau gausu tos pačios fotografijos variantų ir interpretacijų.

Šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė teigia, kad G. Stulgaitis visada buvo nuošalyje. ,,Turbūt jis fotografavo savo būseną. Jas sunku vienu žodžiu nusakyti. Pats objektas jam nebuvo svarbu. G. Stulgaitis yra savitas, nieko nekopijavo. Jo darbai  kaip atradimas lietuvių fotografijos fone“, – teigė R. Dailidė.

Paroda pasiekė ir Šiaulius
2015 m. Šiaulių fotografijos muziejaus fondus pasiekė G. Stulgaičio dukterų padovanotas menininko fotografijų archyvas (1 607 autoriaus sidabro atspaudai).

Tyrinėjant fotografo kūrybinį palikimą, atsiskleidžia skirtingų temų, stilių, žanrų gausa. Cikluose „Šeimyniniai portretai“, „Balius“ bei pavieniuose portretuose menininkas fiksuoja savo aplinkos žmogų; subtiliose interjerų ir jų fragmentų studijose, cikluose „Senamiesčio etiudai“, „Belvederis. 1986-ųjų vasara“, Kauno zoologijos sode kurtoje „Rūkų“ serijoje atsiskleidžia itin įdėmus ir jautrus žvilgsnis į aplinką.

Kūrybinį universalumą ir savitą požiūrį ypač atspindi autoriaus naudotos technikos spausdinant ar tonuojant atspaudus, daug eksperimentuojant su natiurmorto žanru.

,,Pirmiausia mane labai džiugina tai, kad pagaliau darbai pasiekė dienos šviesą ir parodo faktą, jog dar yra ne vienas kūrėjas, kuris dar nebuvo tinkamai eksponuotas. Aš labai džiaugiuosi ir sveikinu tokią iniciatyvą. Ši paroda yra labai fragmentiška, galima matyti daug įvairių paieškų. Tas parodo kūrėjo bandymą įvairiausių temų ir eksperimentavimų“, – kalbėjo fotomenininkas Eugenijus Barzdžius.

,,Ši paroda  įdomi Šiauliams ir visai Lietuvai. Mes turime galimybę susipažinti su autoriaus kūryba. Tiek daug autoriaus darbų matome vienoje vietoje. Čia yra ir sovietinės fotografijos. Šį autorių atradome iš naujo“, – teigė Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.

Fotomenininko G. Stulgaičio vardą didelė visuomenės dalis pirmą kartą išgirdo 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje parodoje ,,ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis“, tapusioje atradimu ne tik paprastiems žiūrovams, bet ir ne vienam meno žinovui.

Šiauliuose, Fotografijos muziejuje, pristatoma paroda – tai puiki proga išsamiau susipažinti su G. Stulgaičio, vieno iš vadinamosios ,,Plėšriųjų sekcijos“ narių, kūryba.

Ir jei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad menininkas taip ir neatrado savo temos, buvo nuolatiniuose ieškojimuose, vis dėlto būtų galima teigti, kad jo tema ir nuolatinis tyrinėjimo objektas buvo pats santykis – žmonių, daiktų, formų, skirtingų faktūrų, atspindžių, šviesos ir šešėlio.

Aistės SAKALAITĖS nuotr.