Šiaulių universitete vyko susitikimas su motociklų entuziastu, žygio per Ameriką (nuo Aliaskos iki Ugnies žemės) sumanytoju Viliumi Navicku. Su šiauliečiais jis pasidalijo kelionės įspūdžiais, papasakojo, kur verta keliauti, o kur – nelabai. Atskleidė ne vieną įdomų nuotykį, kurį patyrė. Taip pat pristatė naujausią savo knygą „Motociklais aplink pasaulį: per Amerikos žemynus“.

Nenorėjo sutikti meškų
„Kažkada buvome sugalvoję, kad reikia apvažiuoti aplink pasaulį, ir tai darome“, – pasakojimą pradėjo V. Navickas. Jis sakė, kad kartu su kelionės draugais per ilgą žygį nuo Šiaurės iki Pietų Amerikos motociklu įveikė 28 tūkst. kilometrų. Kelionė truko beveik keturis mėnesius.

Keliautojai iš Vilniaus išvyko rugpjūčio mėnesį, o grįžo – gruodį. Kelionės data pasirinkta neatsitiktinai. Iš Aliaskos reikėjo pradėti važiuoti šiltuoju metų laiku, kad atvykus į Pietų pusrutulį ir vėl būtų vasara.

Kadangi jie keliavo motociklais, prieš išvykstant, buvo labai svarbu išsiaiškinti, kaip juos deklaruoti ir pan.

Buvęs Vilniaus meras motociklininkams pateikė patarimą: „Šiais laikais, naudojantis laivu arba aviacijos transportu, motociklą galima nusiųsti į bet kurią šalį, tik tam reikia iš anksto pasiruošti. Jeigu ruošiatės keliauti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ar į Kanadą, dokumentus reikėtų pradėti tvarkyti dar prieš porą mėnesių iki kelionės.

Priešingu atveju tris savaites gali tekti nakvoti pasienyje, nes būtent tiek laiko užtrunka gauti reikalingus dokumentus.“
Visiems, norintiems pamatyti Ameriką, keliautojas pirmiausia rekomenduoja apsilankyti Aliaskoje ir Kanadoje. Anot jo, ten nepaprastai gražu, be to, šios vietovės, palyginti negausiai apgyvendintos. Štai net iki artimiausios degalinės tekdavo važiuoti 300-400 kilometrų. Tad reikėdavo gerai apgalvoti, ar kelionės metu užteks kuro, taip pat apsvarstyti, kur bus galima pernakvoti. Kitaip kyla rizika likti be šiltos lovos ir glaustis prie eglių ar pušų.

Žinoma, tai nereiškia, kad gamta įsibrovėlius priims svetingai. Pavyzdžiui, sustojus pakelyje ir išsitraukus sumuštinį, meškos lyg iš niekur išnyra labai greitai. Todėl kitas būtinas kelionės atributas turi būti pipirinės dujos, nes tik jos gali apsaugoti nuo nemalonaus susidūrimo su meškomis.

Jeigu Kanada labiausiai žavi savo gamta, tai Aliaska, anot keliautojo, – aukso gamyba. Dabar ten yra aukso gamybos atgimimas, kur Aliaskos žemės atrodo, kaip milžiniški žvyro karjerai. Aukso karštligės dvasia – ten kiekviename žingsnyje.

Greitai liko be „namų“
Vėliau keliautojai apsistojo Vankuveryje. Štai ten ir prasidėjo tikrosios „linksmybės“.

Atsidūrę Vankuveryje, vilniečiai papuolė į audrą, kurios ten nebuvo galbūt daugiau nei dešimt metų. Vyraujant stipriam lietui ir vėjui ir medžiams krintant tiesiog ant kelio, važiuoti buvo labai sunku. Negana to, dar reikėjo atlaikyti kitą, ne mažiau jėgų atimantį išbandymą.

„Apie ketvirtą nakties mus pakėlė iš lovų, paskelbė aliarmą, kad dega viešbutis. Teko išbėgti lauką taip, kaip stovime. Siautėjo stipri liūtis, buvo pilna gaisrinių mašinų, o vyrai su kirviais ant nugarų, lakstė aplinkui. Galvojome, kad štai dabar sudegs mūsų rūbai, šalmai, motociklai ir kelionę teks užbaigti. Tačiau viskas baigėsi gerai, mes nesudegėme“, – nelinksmą įvykį atskleidė V. Navickas.

Neišsigandę įvykusių nuotykių, keliautojai keliavo toliau link JAV. Anot jų, daugiausiai teigiamų įspūdžių buvo patirta Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniuose parkuose. Pasirodo, kad parkų infrastruktūra sutvarkyti taip puikiai, jog nesinori iš ten išvykti. Be to, nacionaliniame parke galima praleisti ir penkias dienas, ir savaitę.

Smagių nuotykių vilniečiai patyrė ir čia. Apsistoję viename Las Vegaso viešbutuke buvo apvogti.

„Buvome labai pavargę. Dalį daiktų susinešėme į viešbutį, o du maišai liko pritvirtinti prie motociklų. Ten liko mūsų namai: palapinės, miegmaišiai, pripučiami čiužiniai, rūbai. Grįžę kitą dieną pastebėjome, kad mūsų „namai“ pavogti. Vienoje iš saugiausių šalių likome be „namų“ labai greitai. Todėl motociklininkams tokiose kelionėse, net jeigu atrodo labai saugu, nereikėtų nepamiršti, kad ilgapirščių yra visur“, – patarė buvęs Vilniaus meras.

Įdomiausia, kad nuvykę į policiją, keliautojai nieko nepešė. Norinti parašyti pareiškimą, pirmiausia reikėjo pakalbėti su policijos pareigūnu, priimančiu pareiškimus. Tik po to buvo galima parašyti pareiškimą, žinoma, prieš tai sumokėjus devyniolika dolerių. Tad gavosi taip, kad nuo vagišių nukentėję asmenys liko policininkų nesuprasti ir dar be savo daiktų. Prarastų maišų taip niekas ir nepradėjo ieškoti.

Susidūrė su ginkluotomis pajėgomis
Daugiausiai pavojų keliautojai patyrė Meksikoje. Ruošdamiesi kelionei vilniečiai žinojo, kad ten nesaugu. Ir iš tiesų išvykus iš JAV ir atvykus į Meksiką, jie pasijuto lyg atsidūrę Marse. Pirmieji vaizdai, kuriuos pamatė, buvo pastatytos betono, skardos ir spygliuotos vielos sienos. Net ant meksikiečių namų buvo uždėtos grotos.

V. Navickas juokavo, kad tokių vaizdų Lietuvoje tikrai nepamatysi: „Pirmuosius 150 kilometrų važiavome nesustodami. Tik nuolat žvilgčiojome į veidrodėlį ir svarstėme, ar mūsų kas nors nenušaus ar neapvogs. Atsidūrę kažkokiame kaime matėme smėlio maišais apsitaisius žmones su ginklais. Tiek iš kairės, tiek dešinės, buvo gal 300 žmonių su automatais. Šalia degė policijos automobiliai, padangos. Tai mums pasirodė, kaip vienas iš baisiausių dalykų.“

Galiausiai keliautojams pavyko išnešti sveiką kailį. Vėliau išsiaiškino, kad tai galėjo būti kaimų bendruomenės atstovai, besiginantys vieni nuo kitų.

V. Navickas pasakojo, kad daugiau niekada Meksikoje motociklu nebevažiuotų. Geriau elgtis taip, kaip kiti turistai – sėsti į lėktuvą, apsistoti viešbutyje, pabūti prie pliažo ir grįžti. Anot jo, keliauti po Meksiką ypač nesaugu, nes JAV su Kolumbijos Vyriausybe prieš 10-15 metų susitarė ir iš Kolumbijos išstūmė narkotikų verslą. Tada narkotikais prekiaujančios gaujos ir persikėlė į Meksiką. Todėl nenuostabu, kad atsivertus vieną iš Meksikos dienraščių pagrindinės naujienos ir yra apie į policijos akiratį pakliuvusius narkotikų baronus, kuriuos vėliau išgelbėja gaujos, pačius policininkus sušaudo, o viską aplink – sudegina.

Jis atviravo, kad nors nuotykis buvo keistas, Meksikoje iš tiesų yra daug gražių dalykų, kuriuos verta aplankyti. Svarbiausia čia nevaikščioti naktimis, nevažinėti su nepažįstamais, pakeliui sutiktais taksistais ir laikytis kitų kelionių lankstinukuose nurodytų taisyklių.

Lietuva – palyginti rojus
Kitas apsilankymo privalumas yra tas, kad Meksikoje viskas, palyginti ne taip brangu, kaip kitose šalyse. Ten kuras, gyvendinimo paslaugos yra keturis-penkis kartus pigesnės nei, pavyzdžiui, Kosta Rikoje ar Nikaragvoje. Todėl čia galima išsiversti net su labai minimaliu biudžetu.

Daugiau pinigų gali pareikalauti tik motociklų priežiūra.

„Motociklininkams rekomenduoju naudoti BMW motociklą, nes kiekvienoje šalyje yra jų aptarnavimo centrai. Jeigu važiuosite kito modelio motociklu, nutikus nelaimei, galite užgaišti tris savaites, kol jums atsiųs reikalingą detalę. Tuo tarpu BMW servisai yra kiekvienoje šalyje, kur reikiamą detalę visada galima gauti greitai ir nebrangiai“, – patarė V. Navickas.

Anot keliautojo, Centrinės Amerikos šalys, palyginti su Europa, iš tiesų gyvena kitame lygmenyje. Buvusio Vilniaus mero nuomone, net palyginti sunku, kaip gerai iš tiesų gyvena lietuviai. Bolivijoje, Peru, Nikaragvoje – žmonės gyvena žymiai sudėtingesnėmis sąlygomis.

Tuo įsitikinti tikrai nesunku. Štai važiuojant iš Meksikos prie sienos galima išvysti tokį vaizdą, kokį galbūt buvo galima pamatyti tik 1990 m. Lietuvos Gariūnų turguje.

Net atvykęs prie banko nemaloniai nustembi. Keliautojo teigimu, ten į banko vidų niekas neįleidžia. Vietoje to, prie pastato stovi žmonės su pluoštu pinigų ir padirbtais skaičiuotuvais. Kai reikia pasikeisti vieną valiutą į kitą, šalia visada atsiranda žmonių, kurie nevengia pasipelnyti iš turistų. Pavyzdžiui, už valiutos keitimą nusuka 30 proc. tavo pinigų.

Tiesiog pasinaudoja perdirbtais skaičiuotuvais, kurie viską paskaičiuoja taip, lyg viskas iš tiesų būtų teisingai.

Vykusiame susitikime V. Navickas atskleidė ir daugiau kelionės įspūdžių, papasakojo neįtikėtinų istorijų. Apie visa tai galima paskaityti ir jo knygoje „Motociklais aplink pasaulį: per Amerikos žemynus“.

Autoriaus teigimu, ten kiekvienas motociklininkas, keliautojas ras dominančios informacijos: nuo tikslių vietovės pavadinimų, iki įvairių šalių patiekalų receptų. Pasinaudojus knygoje pateikta informacija, galima lengvai nukeliauti į bet kurią pasirinktą vietą. Svarbiausia tik to panorėti ir žinoma, turėti finansinių galimybių.