Kiekvieną birželio pirmąjį sekmadienį minime Tėvo dieną. Šį kartą „Šiaulių naujienos“ kalbina medicinai 42-ejus savo darbo metus atidavusį Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytoją akušerį-ginekologą, dviejų sūnų tėvą, keturių anūkų senelį, užkietėjusį keliautoją, kalnų slidininką ir dviračių sporto faną Juozą Šatkauską.

Mediko profesiją pasirinko mokyklos suole
Gimęs Tauragės rajone, Žygaičių kaime, J. Šatkauskas jau vaikystėje svajojo, jog užaugęs būtinai sieks mediko profesijos, nes turėjo tikslą – gydyti mamą, kad ji ilgai gyventų.

„Atrodo, jog apie mediciną galvojau visą gyvenimą. Prisimenu, kai dar mokiausi mokykloje, mamai sakydavau, jog ji niekada nemirs, nes būsiu gydytojas ir ją pagydysiu. Šį mėnesį graži sukaktis – 42 metai, kai  dirbu gydytojo darbą“, – pasakoja J. Šatkauskas.

Baigęs medicinos studijas Kauno medicinos institute 1974 metais J. Šatkauskas gavo paskyrimą dirbti Šiauliuose.

Studijų metai, kaip sako J. Šatkauskas, nebuvo labai lengvi, nes tuo laiku vien įstoti ir mokytis akušerių-ginekologo ar chirurgo specialybės buvo itin sudėtinga. Tačiau aktyvus studentas J. Šatkauskas jau nuo trečiojo kurso pradėjo dalyvauti akušerių-ginekologų būrelio veikloje. Kaip gydytojas pasakoja, nuo tada ir pradėjo kryptingai siekti savo įgytos profesijos dalyvaudamas įvairiose veiklose, susijusiose su būsimu ginekologo darbu.

„Buvo didžiulė atranka į akušerio-ginekologo specialybę, konkuravo dešimt studentų dėl vienos vietos. Visa laimė, kad man iš pirmo karto pavyko iškovoti šią vietą. Po studijų sekė darbas ir medicininių žinių bei įgūdžių tobulinimas jau dirbant mediko darbą. Šiauliuose dirbau Medicinos mokykloje dėstytoju (iki 1977 m.) ir kartu dar dirbau akušeriu gimdymo namuose. Po to 12 metų dirbau Sveikatos skyriaus pavaduotoju ir akušeriu-ginekologu. Galiausiai pradėjau visu krūviu dirbti tik akušeriu-ginekologu, ką sėkmingai darau iki šiol. Buvo laikas, kai ligoninėje veikė du ginekologijos skyriai, tai vienam jų man teko ir vadovauti“, – apie darbinę veiklą pasakoja gydytojas.

Kad J. Šatkauskas  – ypač aktyvus vyras, kuris niekada nenustygsta vietoje, matyti ne tik iš gydytojo darbo rezultatų, bet ir iš aktyvaus dalyvavimo visuomeninėje veikloje. Daug metų J. Šatkauskas buvo Šiaulių krašto akušerių-ginekologų draugijos pirmininkas. Kartą net teko organizuoti akušerių-ginekologų suvažiavimą Šiauliuose. Paskutiniame vykusiame tokiame draugijos suvažiavime J. Šatkauskui suteiktas garbės nario vardas.

Gydytojo pėdomis pasekė ir sūnus
Gydytojo J. Šatkausko pėdomis pasekė ir jo sūnus Mindaugas Šatkauskas, kuris pasirinko chirurgo specialybę ir dabar sėkmingai dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, II chirurgijos skyriuje.

„Kad bent vienas sūnus pasekė mūsų pėdomis, labai džiaugiamės su žmona, kuri taip pat yra medikė – Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė. Pirmiausia Mindaugas pabandė dirbti sanitaru dar tuometiniame Onkologijos dispanseryje. Po metų pasirinko studijas. Laikas labai greitai bėga. Jau praėjo dvidešimt metų, kai jis baigė Kauno medicinos institutą ir Šiauliuose dirba chirurgu. O sūnui Žygimantui mediko profesija neatrodė patraukli, todėl tapo verslininku. Tai jo pasirinkimas“, – sako gydytojas.

Lyg ir teisindamas antrojo sūnaus pasirinkimą J. Šatkauskas sako, jog mediko darbas itin sunkus, o ypač akušerio-ginekologo, kuriam tenka prisiimti atsakomybę gydant net du žmones: moterį ir gimsiantį vaiką.

„Akušerija – ypač nenuspėjama sritis. Atrodo viskas gerai gerai, o nutinka visko. Todėl mes, medikai, sakome, jog mūsų specialybė kaip parakas statinėje – niekada neaišku, kada gali kas nutikti. Būna, kad gimdyvė jaučiasi gerai, o nei iš šio, nei iš to dingsta vaisiaus tonai ar prasideda įvairūs kraujavimai. Tokie komplikuoti atvejai nėra labai dažni, tačiau pasitaiko. Ypač suprantame koleges, žinodami, kad šis darbas reikalauja kiekvieną dieną daug fizinių ir protinių jėgų“, – sako J. Šatkauskas.

Tris namų kampus laiko žmona
Gydytojas J. Šatkauskas prisimena tą laiką, kai jo žmona gimdė. Į palatą pas gimdyvę ar ką tik gimusį vaikelį tėčiui nebuvo leista patekti. Tačiau J. Šatkauskui, kaip medicinos trečiojo kurso studentui, buvo suteikta galimybė savo sūnų Mindaugą pamatyti per langą. Paklausus, ar gydytojas buvo ir yra geras tėtis ir pakankamai skyrė laiko auginti vaikus, J. Šatkauskas šypsodamasis sako, jog tikriausiai į šį klausimą atsakyti turėtų jo sūnūs, bet visada stengėsi teisingai auklėti vaikus, kaip ir dabar jo vaikai moko savuosius.

„Sūnūs užaugo, todėl jie jau negali skųsti, kad jų tėtis medikas mažai laiko skyrė. Ir dabar susitinkame, pasikalbame, visada jie mane pasveikina švenčių proga. Buvo visko, berniukai augo, išdykavo, kaip ir dabar vaikai išdykauja, tačiau labai didelio streso man ir žmonai nekėlė. Gal tai tinkamo auklėjimo rezultatas. Manau, jog vaikai labai daug išmoksta iš tėvų. Jie mato, kaip tėvai bendrauja, todėl norint užauginti gerus vaikus šeimoje privalo būti geri santykiai. Žinoma, nebūna namų be dūmų, todėl ne išimtis ir mes, bet šiemet su žmona jau minėjome 45-ąsias vestuvių metines. Esu dėkingas šalia manęs esančiai moteriai, nes visgi šeimoje ir gyvenime tris kampus laiko žmona“, – džiaugiasi J. Šatkauskas.

Gydytojas pastebi, jog dabar anūkams žymiai daugiau laiko atranda, nei kažkada skyrė jo augindamas sūnus.

„Matyt, ateina tas laikas, kai anūkai tampa svarbesni. Buvo laikas, kai darbas iš dienos atimdavo net du trečdalius laiko. Tačiau kitos išeities nebuvo. Dabar džiaugiuosi vaikų vaikais, kurių amžius nuo 5-erių iki 16-kos. Vyriausia anūkė kartais pakalba, jog norėtų siekti mediko profesijos, bet kaip bus – pamatysime“, – sako gydytojas.

Poilsis nuo darbo – aktyvios pramogos
Jei reikėtų vien tik dirbti ar ilgai sėdėti vietoje, gydytojas J. Šatkauskas sako, kad taip negalėtų. Gal todėl šis vyras turi net keletą sau mielų pomėgių, į kuriuos yra įtraukęs visą savo šeimą.

„Daug dėmesio su žmona skiriame turizmui. Kiekvienais metais planuojame keliones ir keliaujame kartu su šeima, o kartais tik dviese. Jau esame aplankę visus žemynus ir apkeliavę 83 pasaulio valstybes. Prisimenu pirmąsias savo keliones po Tarybų Sąjungą, kai važinėdavome su žiguliuku. Tuo laiku net buvome nuvykę iki Vakarų Vokietijos, į kurią patekti buvo sunku dėl vadinamosios geležinės sienos. Turime savo tikslą – aplankyti dar kelias šalis ir pasiekti 100 aplankytų šalių rekordą“, – pasakoja J. Šatkauskas.

Kita širdžiai miela gydytojo veikla – kalnų slidinėjimas. Kiekvienais metais visa Šatkauskų šeima keliauja paslidinėti po Alpes. Medikų entuziazmą kelionėms perima ir sūnus Mindaugas.

Šiemet Šatkauskų šeima planuoja aplankyti Portugaliją ir ten išbandyti kalnų turizmą.

Taip pat J. Šatkauskas aktyviai leidžia laisvalaikį važinėdamas dviračiu.

„Per sezoną kartu su žmona dviračiais nuvažiuojame apie 1000–1200 kilometrų. Būna, kad dviračiais keliaujame kur Lietuvoje ar tiesiog aplink Šiaulius, tačiau kartais vykstame į kitas šalis ir pasiimame dviračius. Gerai, kad esame panašūs su žmona ir mėgstame aktyviai leisti laiką, o ne sėdėti vietoje, nors, žinoma, būna dienų, kai sėdime ir kokią knygą paskaitome“, – sako J. Šatkauskas.