Šį pavasarį neįmanoma nepastebėti Šiaulių gatvėmis žingsniuojančio malonios išvaizdos japono – septyniasdešimt ketverių svečias iš Japonijos trykšta entuziazmu ir energija. Tai – Susumu Nakagawa, po įvairias Europos šalis keliaujantis dėstytojas. Šiuo metu jis Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete moko japonų kalbos ir kultūros.

Atsisakė darbo ir pradėjo keliauti po Europą
„Aš noriu pastatyti taikos tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos“, – žodžiai, kuriuos būdamas Lietuvoje  lietuviškai taria japonų krikščionis Susumu savo studentams paskaitų metu. Ši frazė, skambanti japono lūpomis, byloja apie kilnų jo tikslą.

Susumu savo keliones po Europą pradėjo prieš du dešimtmečius. Dvidešimt metų Tokijuje ugniagesiu dirbęs vyras nusprendė atsisakyti darbo, kad pats savo akimis pamatytų, dėl ko Europos šalyse kyla nesutarimai. „Kartą mano brolis, kuris yra ne krikščionis, paklausė manęs, kodėl Šiaurės Airijoje konfliktuoja britai ir airiai protestantai? Dabar ne XVI a., tad kodėl tebevyksta tokia intensyvi kova tarp šių dviejų tautų? Tada aš nesupratau, kodėl jie kovoja, todėl  nusprendžiau pats aplankyti Airiją ir pamatyti“, – pasakoja Susumu. Būdamas beveik penkiasdešimties, jis atsisakė ugniagesio darbo ir  išvyko į Airiją, kad rastų atsakymą į jį dominusį klausimą.

1991 m. Susumu atvyko į nedidelį Šiaurės Airijos miestą, kuriame gyvena iki 7 tūkst. žmonių, mokyti tenykščius vaikus japonų kalbos ir kultūros. Dėstytojas iš Japonijos aiškina, kad dauguma airių, galbūt 90 proc., yra katalikai, o britai atvirkščiai – yra protestantai.  Esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad britai netiki Švč. Mergele Marija, o airiai tiki. „Tik po pusantrų metų praleistų Airijoje aš supratau, kodėl konfliktuoja airiai ir britai, katalikai ir protestantai. Ne vien religija yra problema, bet ir politiniai bei ekonominiai skirtumai“, – tikina Susumu.

Po apsilankymo Airijoje, Susumu lankėsi daugelyje kitų Europos šalių, tarp jų – ir Lietuvoje.

Šiauliai – patrauklus miestas
Šiauliai ir Šiaulių universiteto bendruomenė Susumu nėra svetimi. Čia jis savanoriškai dėstė japonų kalbą ir pernai tuo pačiu metu – kovą, balandį, gegužę. Tiesa, šiais metais fakultete įvyko permainos, tačiau dėstytojas iš Japonijos pasikeitimų nepastebi. „Nematau jokių pasikeitimų. Galbūt tik tai, kad pernai buvo daugiau studentų, šiais metais jų ne tiek daug“, – atvirauja Susumu. „Man patinka Šiauliuose. Patinka ir Šiaulių universitetas“, – prasitaria japonas. Paklaustas, ką mėgsta veikti Šiauliuose, Susumu pasakoja, kad jam labai patinka muzika, tad dažnai apsilanko Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“.

„Aš gyvenu tenoro Remigijaus Dauliaus ir jo žmonos Loretos namuose. Pernai ir šiemet buvau pas juos. Esu laimingas, nes jie labai geri ir draugiški  žmonės. Jie labai man padeda“, – džiaugiasi dėstytojas iš Japonijos.

Būdamas Šiauliuose, japonų krikščionis nepraleidžia progos apsilankyti ir Kryžių kalne. Stebina, kad dėstytojas iš Tolimųjų Rytų yra susipažinęs su Lietuvos istorijos vingiais. Lietuvius Susumu apibūdina kaip laisvą, stiprią tautą, kuri sugebėjo išsikovoti nepriklausomybę. Kalbėdamas apie lietuvius, Susumu įvardija ir kunigaikštį Vytautą, kuriuo, pasak japono, lietuviai turi didžiuotis.

Japonų kalba ir kultūra sulaukė susidomėjimo
Japonų kalbos kursus Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete lanko tiek studentai, tiek ir dėstytojai. Lankantieji suskirstyti į dvi grupes – pradedančiuosius ir pažengusiuosius. Kaip prasitaria Susumu, studentai aktyvūs ir susidomėję ne tik japonų kalba, bet ir kultūra. Ypač jauni studentai yra susidomėję animaciniu japonų serialu „Naruto“. „Vienas studentas man pasakė, kad yra susidomėjęs ir japonų filmu „Zatoiči“ („Zatoichi“), kurio herojus – aklas kovotojas“, – stebisi Susumu.

Japonų kalbos kursų trukmė – trys mėnesiai: 3 kartus per savaitę abi grupės renkasi į paskaitas. „Per tris mėnesius nėra taip lengva išmokti japonų kalbos. Manau, kad mažiausiai tam reikia vienerių metų, tačiau pradmenims 3 mėnesiai yra užtenka“, – kalba Susumu.

Vieną iš Šiaulių universiteto dėstytojų Simoną Strelcovą mokytis japonų kalbos labiausiai pastūmėjo tai, kad studentų iš Japonijos ne mažėja, o daugėja. „Dėstytojo gebėjimas su studentais iš Japonijos daugiau ar mažiau komunikuoti jų gimtąja kalba daro instituciją daug patrauklesnę. Kas žino, galbūt ateityje tų studentų dar padaugės“, – atvirauja S. Strelcovas. Kalbėdamas apie dėstymo metodus S. Strelcovas išskiria kartojimą ir papildomąją medžiagą. „ Tai pagrindiniai dalykai išmokti ir, aišku, pagiriamasis žodis dėstytojui, kuris dėsto neskubėdamas ir daug kartų viską pakartodamas“, – sako Šiaulių universiteto dėstytojas.