"Nacionalinės ekonomikos tendencijas mes galime suvaldyti, pasaulines tendencijas galime tik prognozuoti. Aš nesu toks didelis prognozuotojas, kaip gali klostytis toliau situacija, bet mūsų tikslas lieka tas pats - tvari finansų politika ir euras kaip instrumentas turėti stabilią Lietuvos finansų sistemą jau nuo 2014 metų", - sakė Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.

Pasak Vyriausybės vadovo, jo keliamas tikslas yra tvari finansų politika, maži deficitai ir sustabdytas skolos augimas, ir šie tikslai sutampa su Mastrichto kriterijais.

"Šio tikslo mes nuosekliai siekiame. Infliacijos tikslas taip pat yra labai svarbus, atsakomybė priklauso ir Centriniam bankui, ir Vyriausybei, be abejo, infliacija yra įtakojama ir pasaulio tendencijų, ir nacionalinės ekonomikos tendencijų", - kalbėjo A. Kubilius.

Tokius pat akcentus dėlioja ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, pasak kurios, pirmiausia yra kalbama apie sveiką ekonomiką. 

"Mums, kaip valstybei, visų pirma, yra svarbu atitikti visus kriterijus - tiek biudžeto politikos, ir palūkanų normos, infliacijos, ir čia mes šiuo atveju kalbame apie sveikos ekonomikos parametrus, o ne apie kažkokią faktinę cirkuliuojančią valiutą", - kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė sakė suprantanti Lietuvos banko vadovo susirūpinimą dėl infliacijos, tačiau tikslai išlieka tie patys. 

"Aš pritariu Centrinio banko valdybos pirmininko susirūpinimui dėl infliacijos. Kartu su Centriniu banku dėsime visas pastangas, kad visi kriterijai būtų įvykdyti laiku, ir dėl to mūsų orientacinė data, kada mes norėtume atitikti visus kriterijus įstoti į euro zoną, turėtų būti 2013 metai tam, kad anksčiausia narystės data būtų 2014-aisiais. O jau kada įstosime mes į euro zoną, galbūt tai priklausys ir nuo kitų aplinkybių", - sakė I. Šimonytė.

Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas.

Dabartinėmis Lietuvos banko prognozėmis, infliacijos lygis 2012 ir 2013 metais neatitiks reikalavimų eurui įsivesti.

ES narėms, norinčioms, įsivesti eurą, be kita ko, yra keliamas kainų stabilumo reikalavimas, tai reiškia, kad infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis. 

Taip pat ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais. 

Iš euro siekiančių valstybių reikalaujama tvarios finansų padėties. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

Eltos inf.