Lietuvos banko rengiamos atsakingo skolinimo taisyklės turi būti taikomos visiems paskolų teikėjams, taip pat ir greitųjų kreditų įmonėms, įsitikinęs Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
"Tie patys principai turėtų būti įgyvendinami visiems užsiimantiems skolinimo veikla, taip pat ir greitųjų paskolų įmonėms, nes kitokiu atveju rizika persikels į labiau rizikingas, labiau nereguliuojamas sritis", - teigė S. Kropas žurnalistams.
Bankų asociacijos vadovas rengiamus principus iš esmės vertina teigiamai ir sako, kad jie sumažins spaudimą bankams.
"Kai kurie principai yra geri, jie sumažins spaudimą bankams, kad bankai neskolina, nes kiekvienas klientas pasiskaičiavęs galės įvertinti situaciją", - sakė S. Kropas.
ELTA primena, kad, siekiant sumažinti plataus masto krizių tikimybę ateityje, parengti atsakingo skolinimosi principai, diskutuojama apie kitas makrolygio rizikos ribojimo priemones, kurios turėtų atgrasyti nuo azarto. Atsakingo skolinimo principai yra grindžiami paskolos ir užstato santykiu, periodinės įmokos ir pajamų santykiu, tinkamo informacijos atskleidimo ir rizikos valdymo taisyklėmis.
Rizikos valdymo taisyklės, kurias tvirtins Lietuvos banko valdyba, mūsų šalyje būtų taikomos pirmą kartą. Planuojama, kad jos įsigaliotų šių metų antrąjį pusmetį. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar negalėjo atsakyti, ar taisyklės galios tik bankams, ar ir kredito unijoms.
Siekiant užkirsti kelią nekilnojamojo turto kainų augimui ir užtikrinti tvarią ekonominę plėtrą, bus nustatomas kredito lygio ir turto vertės santykis. Siekiama nustatyti, kad paskola neviršytų 85 proc. nekilnojamojo turto vertės. Šiuo metu šis santykis yra maždaug 80 proc.
Nustatant kredito grąžinimo įmokos ir oficialių pajamų santykį, norima apsaugoti vartotoją nuo per didelės rizikos. Taip pat bus siekiama įpareigoti bankus tinkamai informuoti kredito gavėjus apie jų prisiimamus įsipareigojimus.
Finansų sistemos testavimas nepalankiomis sąlygomis parodė, kad bankų paskolų nuvertėjimo nuostoliams padengti, pagal dabartinį ūkio raidos scenarijų, reikia apie 60 mln. litų.
Pasak S. Kropo, 60 mln. litų bankams turi būti įveikiama užduotis, tačiau yra svarbu, kad būtų sudarytos prielaidos bankams pritraukti kapitalą.
"Turi būti užtikrinama ne tik stabili, bet ir pelninga veikla, kad apsimokėtų investuoti į šitą sritį, priešingu atveju, bus sudėtinga pritraukti kapitalą, nes ES bus didžiulė konkurencija dėl investicijų į bankinį sektorių. Vien Europoje, pagal mūsų skaičiavimus, reikės 650 mlrd. eurų investicijų į bankinį sektorių", - sakė bankų asociacijos vadovas.