
„Tinkamai parašyti gyvenimo aprašymą padės mūsų darbuotojai. Taip pat šiuo klausimu darbo biržoje vyksta mokymai“, - teigia Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja J. Šiaulienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Kadangi atsitiko taip, jog vis labiau europėjame, stodami mokytis arba ieškodami darbo rašome nebe autobiografijas, bet CV (nuo lotyniško „Curriculum vitae“ – gyvenimo aprašymas). Jo tikslas – įtikinti darbdavį, jog esate būtent tas (ta), kurio jiems ir reikia. Tačiau yra žinoma, jog paprastai vieno CV skaitymui darbdaviai skiria vos keletą sekundžių, vadinasi, ilgi „romanai“ tampa bereikšmiai... Kaip teisingai parašyti gyvenimo aprašymą taikant į tam tikras pareigas – mūsų pokalbio su Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Janina Šiauliene šiandienos tema.
- Pirmiausiai pradėkime nuo to, ką darbdavys „pamato“ skaitydamas pretendento CV?
- Pirmas žingsnis to, kuris ieško arba nori keisti darbą – gerai pažinti save ir žinoti atsaką į klausimus: ko aš noriu, ką galėčiau daryti, kokiomis sąlygomis ir t. t. O tada seka kitas svarbus žingsnis – gyvenimo aprašymo (arba CV) parengimas. Čia verta prisiminti patarlę: devynis kartus atmatuok... Taigi devynis kartus ruoškime CV, koreguokime, taisykime ir tik po to pateikime būsimam darbdaviui. Tai gali nulemti, ar žmogus bus priimtas į darbą, ar ne...
- Kokia informacija apie būsimą darbuotoja turi atsispindėti CV?
- Vardas, pavardė, kontaktai, išsilavinimas ir kvalifikacija, įgūdžiai ir darbo patirtis... Neprivaloma – amžius, šeimyninė padėtis, nuotrauka.
- Vis dėlto, kuriuos momentus rašant CV galima būtų išskirti? Kokios pretendentų savybės vertinamos labiausiai?
- Pagrindiniai dalykai darbdavių akimis yra šie: noras rimtai dirbti (89 proc.), pretendento atsakingumas (86 proc.), profesiniai įgūdžiai (82 proc.), sąžiningumas (62 proc.), gebėjimas analizuoti ir planuoti (59 proc.), komunikabilumas (41 proc.), savarankiškumas (36 proc.), patikimumas (24 proc.), reakcijos greitis (20 proc.), gebėjimas vertinti situaciją (9 proc.), tolerancija (5 proc.), profesinis mobilumas (3 proc.) ir optimizmas (2 proc.).
Moksliškai įrodyta, jog pirmam įspūdžiui susiformuoti pakanka vos 5 sekundžių. Paprastai šitiek laiko darbdaviui reikia peržvelgti darbo patirtį bei nuotrauką. Beje, nuotrauka nėra būtina, bet jeigu yra dedama, privalo būti dalykiška.
- Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį gyvenimo aprašyme?
- Labai svarbu tiksliai nurodyti buvusių darboviečių pavadinimus. Gyvenimo aprašymas privalo būti nuoseklus bei trumpas, lengvai suprantamas skaitančiajam.
- Ar galima CV rašyti laisva forma, ar privalu viską išdėlioti į grafas: „Darbinė veikla“, „Kalbų mokėjimas“, „Pomėgiai“, „Šeima“ ir t. t.?
- Nėra griežtai nustatyta, kaip reikia rašyti. Rekomenduojama CV tekstą atspausdinti, pateikti tvarkingai. Tačiau esama visokių situacijų ir visokių išimčių. Manyčiau, kad jau geriau ranka rašytas CV, negu jo visiškai neturėti...
CV turėtų būti trumpas. Idealu, jeigu jis telpa į vieną puslapį, daugiausiai – į du. Ir, kaip minėjau, gyvenimo aprašymas turi būti tikslus, kad darbdaviui nekiltų jokių abejonių.
- Dėl tikslumo... Kai kas darbo laiką ankstesnėse darbovietėse nurodo tik apytikriai: nuo tokių iki tokių metų, t. y. be mėnesių, be dienų...
- Tai nėra trūkumas. Paprastai darbdaviui užtenka ir nurodytų metų. Jam aktualiau, kur iki tol dirbo pretendentas, įmonių pavadinimai. Be abejo, ir jo pasiekimai. Viena vertus, kaip ir turėtume būti kuklūs, kita vertus, pernelyg kuklintis šioje vietoje nederėtų – tai gali daug ką nulemti.
- Ką dar galėtumėte pridurti?
- Labai svarbu, kad tekste nebūtų gramatinių klaidų. Ta maža klaidelė gali sudaryti įspūdį, kad žmogus nekruopštus, neatsakingas ir pan. Galbūt reikėtų parašytą CV duoti perskaityti kitam.
Gyvenimo aprašymas turėtų būti orientuotas į konkrečią darbo vietą. Nėra taip, kad pasiruošiau vieną ir visiems siuntinėju... Taigi reikėtų pasidomėti įmone ir CV atitinkamai orientuoti. Galima apie tai parašyti prie pomėgių ar gebėjimų. Tarkime, norint įsidarbinti baldus gaminančioje įmonėje, gali būti tikslinga paminėti, jog patinka darbas su mediena, skaitomi žurnalai apie namų interjero sutvarkymą, lankomas šios krypties parodos ir t. t. O pradėti reikėtų nuo savo, kaip specialisto, stipriųjų pusių – pranašumų.
Jeigu neturite darbo patirties toje srityje, rekomenduojama išsamiau aprašyti, kokį darbą rašėte, kokius klausimus nagrinėjote, gal toje srityje teko dirbti savanoriu, gal kažkam sukūrėte interneto svetainę ir pan.
- Dažnai gyvenimo aprašymas pateikiamas kartu su motyvaciniu laišku...
- Jeigu darbdavys prašo, motyvaciniame laiške reikia nurodyti asmenis, kurie jus rekomenduoja, nepamirštant nurodyti jų kontaktinių duomenų. Žinoma, visus tuos dalykus reikia iš anksto suderinti.
Motyvacinis laiškas – tai galimybė paaiškinti gyvenimo aprašymą. Ne kartoti, kas jau parašyta CV, bet pagrįsti, kas jame išdėstyta. Motyvacinis laiškas turėtų būti orientuotas į tai, kodėl aš norėčiau dirbti būtent šitoje įmonėje. Naudinga pasidomėti įmonės veikla, jos perspektyvomis ir t. t.
- O kaip pinigai? Ar verta paminėti, jog vilioja geras atlyginimas?
- Galima parašyti. Atlyginimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, todėl galiu iš savo praktikos pasakyti, jog kai kuriems darbdaviams atrodo labai keista, kai bendraudamas pretendentas neįvardija, kokio atlyginimo norėtų dirbdamas tose pareigose.
Ir dar. Labai svarbu nepamiršti nurodyti savojo elektroninio pašto adreso. Dar geriau, kai jį sudaro vardas ir pavardė arba jų trumpiniai. Jokiu būdu nenaudoti mažybinių žodelių: Meilutė, Biručiukas, Pupytė88 ar pan. Mūsų organizuojamose darbo mugėse tikrai pasitaikė, kai darbdaviai nebekvietė pokalbiui žmonių vien dėl šitokių, atrodytų, smulkmenų...



