Pasak vienos iš šalyje veikiančių bankų sistemos vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, įsivedus eurą kasmetinės šalies įmokos Europos stabilumo mechanizmui gali siekti iki 200 mln. litų.

Asmeninio albumo nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Jau keletą metų besitęsiančios diskusijos – reikia Lietuvai euro ar ne, kiek pritilo. Sunkumai eurozonoje, liūdnas Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Kipro pavyzdys, regis, pritildė netgi didžiausius optimistus. Pasigirsta minčių, kad įvedus eurą kainos išlieka panašios, tik jau nebe nacionaline valiuta, bet eurais, o darbo užmokestis smunka maždaug trečdaliu. Girdi, jeigu kam tas ir būtų naudinga, tik darbdaviams, tik stambiajam verslui... Objektyvių priežasčių kaip ir nėra, bet kitų valstybių patirtis rodo, kad pereinamuoju momentu suskumbama „pasišildyti rankas”. Ir jei to iš dalies neišvengė tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Vokietija, sunku patikėti, kad metui atėjus Lietuvoje bus kitaip. Bent jau todėl, kad čia eilinio vartotojo realiai negina niekas... Ko laukti iš galimo euro įvedimo, mintimis dalijasi vienos iš šalyje veikiančių bankų sistemos vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Įvedus eurą ženklaus kainų šuolio nebūtų
„Tai, kad kainos, neva, išlieka tokios pačios, tik imant eurais, o atlyginimai mažėja, priskirčiau mitams. Buvo atliekami akademiniai tyrimai, rodantys, kad įvedus eurą poveikis kainoms būna ir gali siekti 1-2 proc. Tai atsitinka konvertuojant iš nacionalinės valiutos į europinę. Bet kaip rodo Estijos pavyzdys, kurioje buvo atidžiai stebima, kad prekybininkai ir verslininkai nepiktnaudžiautų pereinamuoju momentu, ten kainos padidėjo labai neženkliai”, - teigia N. Mačiulis.

Anot jo, mitas yra šnekos apie atlyginimų mažėjimą įvedus eurą. Pinigai būtų irgi konvertuojami pagal galiojantį kursą (1 euras – 3,45 lito). Visi indėliai, paskolos, prekės ir paslaugos... Visi finansiniai įsipareigojimai, socialinės išmokos. Mitas, kad įvedus eurą iš esmės pakinta gyventojų perkamoji galia, krinta disponuojamo turto vertė, santaupos ar pan.
„Reikia izoliuoti kitus veiksnius, - tęsia N. Mačiulis. - Pernai infliacija Estijoje buvo 5 proc. T. y. kainos išaugo penkiais procentais. Bet tai nereiškia, kad išaugo dėl įvesto euro. Lietuvoje infliacija ir buvo, tik gal kiek mažesnė. Tokias nuomones diktuoja subjektyvios patirtys. Gal Vokietijoje įvedant eurą pakilo pasaulinės naftos ar kitų žaliavų kainos, dėl to išaugo kainos? Ir visa tai nesunku „nurašyti” eurui. Oficiali statistika rodo, kad nė vienais metais infliacija Vokietijoje neviršijo kelių procentų. Nei prieš įvedant eurą, nei po jo įvedimo”.
Betgi negalima neigti, kad piktnaudžiavimų šioje vietoje nepasitaiko...
N. Mačiulis: „Jų gali pasitaikyti, tačiau tam yra priimami aiškūs sprendimai. Kad ir Estijoje, kur buvo sukurta atskira agentūra, stebėjusi, kaip konvertuojamos kainos, ar nepasitaiko apvalinimų į didžiąją pusę, ir t. t. O kas liečia darbuotojų atlyginimus, jų keitimas keičiant valiutą prieštarautų įstatymams”.

Būsimi valstybės įsipareigojimai – euroskeptikų ginklas
Išeitų, kad euro įvedimas Lietuvos žmonėms būtų tik išimtinis gėris, netemdomas jokių šešėlių?
N. Mačiulis: „Euras turi savo kaštus ir savo naudą. Juos reikia pasverti ir apie juos reikia diskutuoti. Tikrai nesakau, kad nebus jokių praradimų Lietuvai. Norėjau pabrėžti, kad nereikia bijoti kalbų apie kainų šuolį, prarastas santaupas ar pan. Tai niekuo nepagrįsta. O pagrindinis minusas, susijęs su įstojimu į eurozoną (ir pagrindinė diskusijų tema, kelianti daugiausia abejonių euroskeptikams), yra Europos stabilumo mechanizmas bei įsipareigojimas jam pervesti dalį valstybės biudžeto. Galutinė įmokų suma dar nepatvirtinta, bet manoma, kad tame fonde bus 600 mlrd. eurų, kurio lėšos bus naudojamos visų eurozonos valstybių skolos finansavimui, jei ta ar kita valstybė nebegali skolintis finansų rinkose. Įnašai į minėtą fondą priklauso nuo šalies BVP (bendrojo vidaus produkto), o kadangi Lietuvos BVP lyginant su eurozona yra tik vieno procento dalelė, įnašas būtų nedidelis, bet, aišku, žiūrint iš mūsų skurdaus biudžeto perspektyvų, gal toks mažas ir neatrodo: Lietuvos įmoka gali siekti iki 1 milijardo litų (kai nacionalinis metinis biudžetas - 30 mlrd. litų)”.

Anot vyriausiojo banko ekonomisto, tą sumą Lietuvai reikėtų įnešti per penkerius metus lygiomis dalimis. Vadinasi, kasmet Europos stabilumo mechanizmui reikėtų atseikėti iki 200 mln. litų. Žinoma, negalima teigti, kad tai nereikšminga suma. Tačiau nereikėtų suprasti, jog tai yra kaip nebegrįžtanti įmoka ar pan. Kai prarandama ir nieko iš to negaunama. Pervedamos lėšos yra Lietuvos finansinis turtas. Kas kita negu įmokos į ES biudžetą. Iš jų būtų gaunamos palūkanos, tarytum Lietuva kauptų lėšas kažkokiame investiciniame fonde. Tos lėšos vėliau galėtų būti naudojamos ir pačios Lietuvos finansavimui. „2009 m., kai Lietuvai buvo sudėtinga pasiskolinti, skolinomės už 9 proc. metines palūkanas. Iš Europos stabilumo mechanizmo galima būtų skolintis už 2-3 procentus. T. y. sąlygos daug patrauklesnės. Minusas su savo pliusais – taip pavadinčiau, - apibendrina N. Mačiulis. - Taip, reikės skirti lėšas iš biudžeto, bet tos lėšos, Lietuvos turtas, ilgesnėje perspektyvoje gali būti naudojamos mūsų poreikiams”.

Kokie dar yra kiti euro įsivedimo minusai?
„Kai kurie politikai tvirtina, esą šitaip būtų visiškai prarasta Lietuvos pinigų politika. Iš tiesų taip. Tačiau ir dabar Lietuva nevykdo nepriklausomos pinigų politikos... Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva priėmė nutarimą susieti litą su JAV doleriu, po to – su euru. Sprendimo būta teisingo, nes tai padėjo apsisaugoti nuo infliacijos, išsaugoti gyventojų santaupas. Lietuvai toks žingsnis pasiteisino. De facto, mes dabar nebeturime jokių monetarinės politikos priemonių. Lietuvos bankas negali nei reguliuoti palūkanų, nei kitomis priemonėmis veikti Lietuvos ekonomiką. Realiai laisvosios pinigų politikos atsisakėme. Praradome tą instrumentą negaudami jokios naudos”.
N. Mačiulio tvirtinimu, viena koja mes jau esame eurozonoje, susieję savo nacionalinę valiutą su euru. Kitas žingsnis būtų – žengti antra koja ir turėti iš to naudos...

Apie prognozuojamą euro įsivedimo datą bei su tuo susijusias naudas – vienos iš šalyje veikiančių bankų sistemos vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio pasakojimas jau kitą pirmadienį. Laukite tęsinio.