Ūkininko A. Baliutavičiaus teigimu, didžiąją pelno dalį už kopūstus gauna ne jis, augintojas bei perdirbėjas, o prekeiviai.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Ūkininkas Antanas Baliutavičius dažnai užsuka į Šiaulius – atveža į prekybos taškus savo raugintų kopūstų, kurie jau turi savo pirkėją ir neužsiguli ant prekystalių. Raugdamas kopūstus ūkininkas nenaudoja jokios chemijos, o augindamas vartoja labai nedaug trąšų. Šiandien turintis 7 hektarų lauką kopūstams auginti ūkininkas lankėsi „Šiaulių naujienų“ redakcijoje bei papasakojo apie savo verslą...

Paklausa viršija pasiūlą
„Ilgą laiką kopūstų neraugėme, o tik parduodavome užaugintas jų galvas, - sako Antanas. - O pradėjome dėl to, kad atsirado problema – gervės. Gyvename netoli Tyrulių pelkių, kur šių paukščių susirenka labai daug. Atskridusios gervės kopūstų gūžėse snapais iškapoja skyles... Tokių nekondicinių kopūstų niekam nebeparduosi... Galiausiai išsirutuliojo mintis įsirengti raugyklą.“
Anot ūkininko, gamybos apimtys nėra didelės: per sezoną užraugiama bei parduodama apie 20–30 tonų kopūstų.

Ką reikia daryti, kad kopūstai būtų skanūs, visada mėgstami pirkėjų?
„Nesilaikome jokių Mėnulio fazių, - teigia ūkininkas. - Paruošiame vieną partiją, išrūgsta, tada imamės kitos... Kopūstai neužsistovi – paklausa didelė, netgi pritrūkstame.“
Vadinasi, šnekos apie Mėnulio fazių tinkamumą tam ar kitam darbui neturi pagrindo?
„Jeigu laikytume ilgai, gal tada ir pasimatytų skirtumas, tačiau, kaip jau minėjau, mūsų rauginti kopūstai neužsiguli prekybos taškuose: išrūgsta per 7–8 dienas ir po to greitai išperkami. Štai ir šiandien į Šiaulius atvežiau 15 dėžių, nors užsiprašė 20-ies... Nebespėjame...“

Ūkininkas – prieš „chemiją“
Išrūgę kopūstai perkeliami į vėsią patalpą, kad neperrūgtų, kurioje laikomi 0–5 laipsnių temperatūroje, kadangi perrūgę kopūstai tampa minkšti ir nebeskanūs. Skoniui pagerinti į naujai raugiamus kopūstus dedama kmynų, morkų, spanguolių, druskos.
„Visada domina pirkėjų atsiliepimai, - tęsia Antanas. - Kartais skundžiamasi, jog kopūstai buvo prasti. Tokių į prekybą tikrai nevežame. Dažniausiai kopūstai praranda kokybę turguose, palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose – prasideda pakartotinis jų rūgimas. Niekada nevartojame specialių rūgimą stabdančių chemikalų. Nors yra, kas chemijos deda į kopūstus. Tada juos galima laikyti ilgai – negenda, nerūgsta... Oficialiai cheminiai priedai leidžiami, tik prieš verdant reikia chemiškai „praturtintus“ kopūstus gerai nuplauti. Mes, kaip minėjau, rauginame natūraliai, todėl, nesaugomi cheminių priedų, aukštesnėje kaip +5 laipsnių temperatūroje jie vėl ima rūgti. Kita vertus, tai yra tarytum kokybės garantija, ženklas, jog sudėtyje nėra pašalinių medžiagų.“
Tačiau dar daugiau ūkininkas sako sulaukiąs pirkėjų padėkų, nes jo natūraliai rauginami kopūstai yra išties skanūs bei noriai perkami.

Negalėjome nepaklausti, kaip gi perkant chemiko diplomo neturinčiam pirkėjui atskirti, kurie kopūstai yra natūralūs, o kurie – „pagardinti“ cheminiais priedais?
„Chemizuotus kopūstus prieš verdant reikia nuplauti. Bet, įsivaizduojate, kas iš jų beliks? - retoriškai klausia ūkininkas. - Bus nuplautos visos skonį suteikiančios sultys, mikroelementai, dėl kurių taip mėgstame bei vertiname raugintus kopūstus. O atskirti, kurie kopūstai turi cheminių priedų gana nesunku: verdant jie pasiutusiai putoja. Tie milteliai verčia puodo turinį putoti ar net lipti per kraštus.“
Anot ūkininko, labai dažnai chemija „pagardinti“ kopūstai parduodami prekybos centruose, nes prekybininkams tas naudingiau: rauginti kopūstai ilgai išsilaiko ir nepatiriama papildomų nuostolių jiems imant gesti. Neturint reikiamų sąlygų laikyti produktą, prekybos salėse neretai maišeliai su raugintais kopūstais ima net sproginėti.

Apie gamybą ir kainodarą
Kaip atrodo, jeigu skaitantis šias eilutes sugalvotų pradėti savąjį „kopūstų verslą“ – ką tokiam pasakytumėte?
„Ar verta to imtis? Ką aš žinau... Gal ir verta. Raugiant reikia labai „atidirbti ranką“. Labai. Laikytis temperatūros režimo – net pusė laipsnio gali nulemti galutinį rezultatą. Aišku, jeigu raugiama tik savo reikmėms – nedidelis kubiliukas, tada kas kita“, - teigia pašnekovas.

Minėjote raugyklą. Gal trumpai paaiškinkite, kas tai yra? „Apšvieskite“ gamybos procesą...
„Nuvalyti kopūstai atvežami į pirmąją patalpą, kur jiems pašalinamos šerdys. Paskui specialus mechanizmas kopūstus susmulkina šiaudeliais. Sudedami kmynai, druska, morkos, spanguolės. Išmaišoma ir stipriai nemušama, o tik paslegiama. Po to kubilai su kopūstais gabenami į kitą patalpą, kurioje rūgsta. Patalpoje palaikoma nustatyta temperatūra. Po savaitės išrūgę kopūstai fasuojami į polietileninius maišelius arba kibirėlius ir vežami į prekybos vietas“, - pasakoja ūkininkas.

O kiek grynojo pelno gaunate pardavę toną kopūstų?
„Gūžės dabar kainuoja 40–50 centų už kilogramą. Mes už raugintus kopūstus gauname litą ar kiek daugiau. Dar išminusuokime kmynų, spanguolių, morkų, druskos savikainą, - išeina apie 30–40 centų už kilogramą. O jeigu kainos sukyla, būna, kad lieka ir apie litą“, - sako pašnekovas.

30 centų... Ar tada iš viso apsimoka rauginti?
Pasak ūkininko, apsimoka. Žinoma, geriau būtų pardavinėti pačiam, bet nebeliktų laiko dirbti. Žinoma, galima samdyti žmones. O bobutės turguje užsideda savo antkainį, dėl to vieno litro raugintų kopūstų vertė šokteli iki 4 litų. „O juk aš joms pristatau po 1,20–1,50 lito už kilogramą. Vadinasi, kaina išauga daugiau nei tris kartus“, - tvirtina ūkininkas.
Pagalvojus, iš tiesų didžiąją dalį pasiima perpardavėjai: tas, kuris augina, nuima derlių, raugia, veža paduoti gauna tik apie 25 proc. kainos, kurią sumoka pirkėjas. Visa kita „nusėda“ perpardavėjų kišenėse. Ir taip yra ne vien tik su kopūstais...

Ar savo dėmesiu nevargina kontroliuojančios institucijos – juk maisto pramonė?
„Ne, - teigia pašnekovas. - Maisto veterinarijos tarnybos atstovai lankėsi prieš dvi savaites. Jokių pažeidimų nerado. Būna, kad kartais geranoriškai paaiškina, ką reikėtų padaryti. Konfliktų ar nesusipratimų dėl to nekyla.“

Ūkininkas teigia kopūstams auginti naudojantis labai mažai trąšų, o juos raugia be jokių cheminių priedų.

Redakcijos archyvo nuotr.