Lietuva, pernai kietojo biokuro energijai gaminti sunaudojusi trečdaliu daugiau, išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro ir vis dar viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo statistika.
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 7 388,4 (2011 m. - 7 309,0) tūkst. tonų naftos ekvivalentu.
Vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. 2012 m. Lietuva pagrindinių kuro ir energijos išteklių importavo mažiau nei 2011 m.: akmens anglių - 17,9 proc., gamtinių dujų - 2,6, elektros energijos - 1,7 proc.
Tačiau, kaip praneša Statistikos departamentas, ir toliau Lietuva išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Nors šis rodiklis šiek tiek sumažėjo - nuo 79 proc. 2011 m. iki 77,9 proc. 2012 m. - jis vis dar gerokai viršija ES vidurkį.
2012 metais didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį užėmė gamtinės dujos (35,9 proc.) ir naftos produktai (34,2 proc.).
Siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai, skatinamas kuo platesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas.
Šiuo metu Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras. 2012 m. didžiausias jo kiekis (55,9 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose ir elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (31 proc.). Kietojo biokuro vartojimas elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti padidėjo trečdaliu - nuo 235,9 tūkst. tonų naftos ekvivalentu 2011 m. iki 311,3 tūkst. tonų naftos ekvivalentu 2012 m.
Vis plačiau naudojamos biodujos energijai gaminti. 2012 m. biodujų gamyba sudarė 24,2 mln. kubinių metrų.
Palyginti su 2011 m., elektros energijos gamyba šalyje išaugo 4,6 proc. ir sudarė 5 042,4 GWh (gigavatvalandės).
Prie elektros gamybos didėjimo prisidėjo ir Lietuvoje veikiančios vėjo jėgainės, kurios 2012 m., palyginti su 2011 m., pagamino 13,7 proc. daugiau elektros energijos. Tai sudarė 10,7 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos.
Atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Lietuvoje saulės nėra pakankamai, kad būtų galima plačiai išvystyti tokios energijos gamybą, tačiau ir šio šaltinio naudojimas 2012 m. žymiai padidėjo, pastebi statistikai. 2012 m. saulės jėgainėse pagaminta ir į elektros tinklus perduota 2 316 MWh (megavatvalandžių) elektros energijos (2011 m. - 76 MWh).
Biodegalų vartojimas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Biodyzelinas ir bioetanolis - labiausiai Lietuvoje paplitusios biodegalų rūšys. 2012 m. šalyje buvo suvartota 58,6 tūkst. tonų biodyzelino, t. y. 1,5 karto daugiau, o bioetanolio - 13,5 tūkst. tonų, t. y. 8,2 proc. mažiau, palyginti su 2011 m.
2012 m., palyginti su 2011 m., galutinis energijos suvartojimas padidėjo 2,6 proc. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2012 m. buvo suvartota atitinkamai 32,5 ir 31,8 proc. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 19,9 proc. (2011 - 19,1 proc.). Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje - atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos.
Kelių transporto priemonės 2012 m. suvartojo 1,4 proc. daugiau degalų nei 2011 m. Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas laipsniškai augo - 2012 m. jo suvartota 5,8 proc. daugiau nei 2011 m., o benzino ir suskystintų naftos dujų paklausa mažėja - atitinkamai 10,5 ir 5,7 proc.
Pagal ELTA parengė Ieva Mačiulytė



