Lietuvos pieno gamintojams nerimą kelia 2015 m. Europos Sąjungos planuojamas pieno kvotų panaikinimas.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis pažymi, jog būtina pieno sektoriaus problemas spręsti nedelsiant.
"Mūsų sektoriuje veikia oligopolinė sistema - kainą nustato keli supirkėjai ir perdirbėjai, o pieno gamintojai lieka nuskriausti, tarsi tas trečias brolis iš pasakos. Per mūsų pajamas kirto moduliacija, o kitam finansiniam laikotarpiui mažinamas kaimo plėtros biudžetas. Todėl mes turime ginti savo interesus", - teigė LPGA vadovas.
Dėl planų panaikinti pieno kvotas yra susirūpinę ir Žemės ūkio rūmai. Pasak jų pirmininko Andriejaus Stančiko, nėra abejonių, jog panaikinus kvotas pieno produkcijos apimtys ES padidės. Pavyzdžiui, Danija planuoja savo pieno gamybos apimtis pakelti 15 proc., o Airija iki 2020 m. planuoja pieno gamybą padidinti netgi 60 proc. Dėl to sumažės pieno supirkimo kainos.
"Tuo tarpu šansų, kad mažės gamybos kaštai - labai mažai. Taigi mažės ūkininkų pajamos. Dideli ūkiai iš inercijos galės išsilaikyti ilgiau, tuo tarpu mažiems ūkiams gresia krizė. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai - ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema", - svarstė jis.
A. Stančikas teigia, jog kvotų negalima panaikinti, kol nebus sukurti veikiantys mechanizmai, reguliuojantys rinką ir saugantys pieno gamintojus nuo pernelyg didelių sukrėtimų. Be to, šiam sektoriui reikalinga ir valstybės parama iš nacionalinio biudžeto.
Europos pieno sektoriaus apsaugojimu nuo pernelyg didelių sukrėtimų rūpinasi Europos pieno taryba. Šios nevyriausybinės organizacijos prezidentas Romualdas Šėberis (Romuald Schaber) teigė siekiantis, kad pieno supirkimo kaina dengtų jo gamybos kaštus.
"Šiuo metu situaciją galima pavaizduoti taip - Europos pieno gamintojai, ūkininkai, tarsi sėdi mažose valtelėse, o Europos Komisija dar ir liepia mums išmesti irklus. Tuo tarpu pro šalį plaukia didžiuliai motoriniai laivai, kuriuose - pieno perdirbėjai ir prekybos įmonės. Todėl mums taip pat reikia stengtis sulipti į didesnius laivus - jungti savo pieno išteklius, kartu siekti politinių tikslų", - ragino R. Šėberis.
Pasak jo, turi būti sukurta stebėsenos sistema, kuri nustatytų pieno kaštus įvairiose Europos šalyse ir pagal šį rodiklį reguliuotų pieno pasiūlą - kai kainos nukrenta žemiau kaštų sumos, pieno kiekis rinkoje turėtų būti mažinamas, o kai kainos vėl pakils - padidinamas.
Europos pieno taryba savo tikslų siekia trimis būdais - ekonominėmis, komunikacinėmis ir politinėmis priemonėmis. Ši organizacija bendradarbiauja su ES ir valstybių valdžios institucijomis, taip pat rengė nemažai protesto akcijų, iš kurių didžiausia ir plačiausiai nuskambėjusi vyko 2012 m. lapkritį Briuselyje. Akcijoje, kurioje ginti Europos pieno gamintojų interesai, dalyvavo 3 tūkst. žmonių su 1 tūkst. traktorių, kurie paralyžiavo eismą Europos kvartale, o Europos Parlamentą apipurškė pienu.
Pagal ELTA parengė Ieva Mačiulytė
