Paskutinius kelis mėnesius daug diskusijų sukėlė Vyriausybės užmojis pailginti mokslo metus 5-12 klasių mokiniams. Svarstoma, ar mokslo metai turėtų prasidėti rugpjūtį ar reikėtų pridėti papildomų dienų birželį. 2015 metais mokslo metai sutrumpėjo beveik mėnesiu, todėl Švietimo ir mokslo ministerija siūlo grįžti prie 2008 metais buvusios tvarkos – pridėti 10-15 mokymosi dienų.
Pirmiausia, manau, kad Vyriausybė lygina Lietuvą su kitomis šalimis gerai neįvertindama situacijos. Taip, Lietuvoje mokiniai atostogauja labai ilgai lyginant su kitomis šalimis Europos Sąjungoje, tačiau ar kas pagalvojo, koks didelis yra mokymosi krūvis besimokantiems ir kiek yra užduodama namų darbų?
Kitose Europos valstybėse mokiniams pamokos baigiasi apie 12 – 13 valandą, o pas mus, ypač mokantis aukštesnėse klasėse, pamokos dažnai baigiasi apie 15-16 valandą. O kur dar namų darbai, užimantys apie valandą ar dvi. Mėgstamai veiklai laiko labai mažai arba jo išvis nelieka.
Užsiimti mėgstama veikla ir gerai mokytis tampa misija neįmanoma. Dešimtokų ir dvyliktokų savaitgaliai pašvęsti egzaminų ruošimuisi, todėl nukenčia santykiai su draugais, šeima.
Manau, kad reikėtų mažinti krūvius Lietuvos mokiniams, užduodamą namų darbų kiekį. Tai padarius Lietuvos moksleivių mokymosi ir rezultatai, ir reitingai, kuriais taip rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerija, pakiltų Europos kontekste.
Taigi, tikrai nereikėtų mūsų mokinių atostogų kiekio lyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nes Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis, užduodamų namų darbų bei pamokų kiekis gerokai skiriasi nuo Europos šalių, į kurias lygiuojamasi.
Sutinku, kad vasaros atostogos – per ilgos. Manau, kad mokiniams, besimokantiems žemesnėse klasėse, atostogos galbūt ir neprailgsta, nes yra įvairių stovyklų, galima iki vakaro žaisti kieme su draugais, o ir tėvai dažnai mažesnius paauglius mėgsta išvežti į kaimą pas senelius. Todėl veiklos nelabai trūksta.
Tačiau vyresniems mokiniams tokie dalykai nebeaktualūs, todėl atostogos tikrai gali prailgti. Dalis paauglių ieško darbo vasarai, tačiau retam pavyksta. Dažniausiai tėvai suranda darbą savo vaikams pas pažįstamus.
Norint išspręsti šią problemą, reikėtų palengvinti nepilnamečių įsidarbinimą – darbo skelbimų turėtų būti daugiau, darbdavių požiūris į nepilnamečius turėtų būti palankesnis. Darbdaviai turėtų suprasti, kad pagalba tikrai nepakenks ir, jei darbuotojui patiks dirbti, galbūt jis tai darys ir kitą vasarą, ir taip bus „auginamas“ naujas darbuotojas.
Dauguma kompanijų noriai priima dirbti studentus. Manau, kad taip pat turėtų būti ir su moksleiviais – darbdavių požiūris į juos turėtų būti palankesnis.
Norint pagerinti mokymosi kokybę ir mokinių pasiekimus, manau, kad pridėtos 2 savaitės nieko nepakeis, reikėtų keisti mokymosi sistemą mokyklose iš esmės.
Birželį, gegužės pabaigoje ir taip mokiniams sunku susikaupti, jie jau būna pavargę nuo mokslų. O pridėtos dvi savaitės ne tik nepagerins moksleivių rezultatų, bet skatins pamokų nelankymą ir pasiekimai mažės, o ne kils. Be to, dažnai birželį mokiniai išvažiuoja atostogauti, prasideda stovyklos.
