Simono Daukanto gimnazijoje apsilankė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai – Silvija Genovaitė Povilaitytė bei Vladas Baranauskas. Silvija Povilaitytė, dar kitaip nemirtingoji Merlin Monro – amžinai balta suknele ir saulės geltonio garbanomis – mūsų abiturientų šimtadienių vyriausioji režisierė, įkvėpėja, scenaristė, pati tikriausia Melpomenė. Ji pasikvietė savo gerą bičiulį, scenos partnerį, ilgametį ŠDT aktorių, muzikinių-literatūrinių vakarų vedėją, fotografą, kolekcionierių Vladą Baranauską maloniai pabendrauti su daukantiškiais apie gyvenimą kaip nesibaigiantį teatrą.

Švarko atlapus pasipuošęs ryškiu šaliu, pasirišęs elegantišką peteliškę, malonusis svečias įdomiai pratrūko pasakoti apie savo keistas kolekcijas nuo saldainių popierėlių, įskilusių taurelių, įvairiausių skėčių, šalikų iki asmeninių šaržų, škicų, portretų… Pastarųjų nedidelė ekspozicija iš beveik 200 turimų portretų šią savaitę pateikta apžiūrai gimnazijos skaitykloje.

Žodis po žodžio ir paaiškėjo, kad ponas Vladas yra „tikras“ Seinų vyskupo, romantinės poemos šedevro „Anykščių šilelio“ autoriaus – Antano Baranausko „vaikaitis“. Kai salėje pasigirdo klausimas apie tai, ar gali tai būti tiesa, svečias gudriai nusišypsojo ir leido suprasti, kad jiedu esą ne vien bendrapavardžiai, bet abu smarkiai mėgę jaunystėje matematiką, literatūrą ir abu esą tikri aukštaičiai. Susitikimui baigiantis aktorius paskaitė žydelio kalbą iš Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ bei A. Baranausko anykštėniškas mintis iš atminties.