Viena sėkmingiausių veiklų, vykdomų „Romuvos“ gimnazijoje, yra konferencijos, kuriose savo patirtimi noriai dalijasi, prisideda prie gimnazijos pokyčių ne tik mokytojai, tėvai, bet ir mokiniai. Tad gimnazijoje vyko tradicinė bendruomenės (mokinių, jų tėvų, mokytojų) konferencija „Bendruomenės lūkesčiai ir jų įgyvendinimas „Romuvos“ gimnazijoje“, kurios tikslai – dalintis patirtimi bei idėjomis, ieškoti veiksmingų bendradarbiavimo būdų, siekiant, kad mokinių, tėvų, pedagogų lūkesčiai taptų realybe.
Konferencijos svečius ir dalyvius sveikino bei gero darbo linkėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir konferencijos organizatorė Vanda Martina Sitnikienė. Ji pasidžiaugė, kad graži ir patvari mokytojų, tėvų, mokinių bendruomenystė gimnazijoje puoselėjama nuo jos įkūrimo – 2005 metų, ir pažymėjo, jog labai svarbu išsiaiškinti, ar bendruomenės narių lūkesčiai šiandien panašūs, kiek jie skiriasi, kas trukdo siekti bendrų tikslų.
Pirmąjį pranešimą apie bendradarbiavimą – kelią į sėkmę, skaitė tėvų atstovė, gimnazijos tarybos pirmininkė Rasa Pocevičienė. Teigdama, kad visų bendras tikslas – vaikas, ji akcentavo, jog bendradarbiaujant būtinas pasitikėjimas. O kad pasitikėtume vieni kitais, reikia stengtis ieškoti ne kaltų, o kartu spręsti iškilusią problemą, priimti vieniems kitus tokius, kokie esame, neturėti išankstinių nuostatų ir stereotipų, kalbėtis, keistis informacija, bendrauti, neturėti paslapčių, bet ir saugoti kitų mums patikėtas paslaptis.
Mokinių seimo atstovės 2a klasės mokinė Gerda Kvitko ir 3b klasės mokinė Evelina Jarockytė pristatė gimnazistų apklausos „Kaip aš jaučiuosi?“ rezultatus. Jų nuomone, saugus ir patenkintas „Aš“ – kelias į sėkmę. Dauguma mokinių mokykloje jaučiasi saugūs, noriai mokosi, yra patenkinti tarpusavio santykiais, džiaugiasi auklėtojų pagalba visose srityse. Tačiau dalis mokinių jaučia nerimą dėl pamokų krūvio, negebėjimo atskleisti savęs. Gaila, bet vis dar yra tokių, kuriems atrodo, kad yra netoleruojami dėl savo nuomonės (kyla patyčių pavojus), todėl jiems trrūksta pasitikėjimo savimi, šie mokiniai nori daugiau palaikymo ir padrąsinimo iš mokytojų. Smagu, kad daugeliui gimnazija – tai ne tik mokslo ir žinių, bet ir gyvenimo mokykla, kurioje mokiniai jaučiasi saugūs, laimingi, sulaukia pagalbos, kai jos reikia, gali visada tikėtis patarimų iš visų bendruomenės narių.
Mokytojos Diana Nemeikienė ir Ingrida Saunorienė dalijosi patirtimi, įgyta dalyvaujant Erasmus+ mokyklinio ugdymo darbuotojų mobilumo projekte „Mokytojo ugdymo(si) inkliuzinei mokyklai praktika tarptautiniame kontekste“. Gimnazijos psichologė Virginija Servutienė konferencijos pabaigoje teigė, kad nėra tėvų, nenorinčių bendradarbiauti su mokykla ir mokytojais. Pasak jos, tėvai, kurie nesidomi, ką vaikas veikia mokykloje, ir kurie neatsako į mokytojų skambučius ar žinutes, turi suprasti, kad nors mokykla ir labai svarbi, tačiau šeima atlieka pagrindinį vaidmenį auklėjant vaiką.
Tėvų anketinėje apklausoje paprašyta išsakyti savo nuomonę dėl gimnazijos veiklos tobulinimo ir teikti pasiūlymus.
