Diabetas – ne tik viena labiausiai paplitusių ligų išsivysčiusiame pasaulyje, bet ir bene daugiausiai savikontrolės ir disciplinos iš sergančiųjų reikalaujantis susirgimas. Vienam iš vienuolikos pasaulio gyventojų su maistu gaunamų angliavandenių skaičiavimas, nuolatinė mitybos kontrolė, reikiamo gliukozės kiekio kraujyje palaikymas ir reguliarių vaistų injekcijų bei vizitų pas gydytojus planavimas yra kasdienybė. Be to, nepaisant augančio šios ligos sergamumo, sergantiesiems diabetu vis dar tenka susidurti ir su kai kuriais visuomenėje paplitusiais stereotipais ir klaidingais vertinimais.
Diabeto diktuojamas ritmas
Skaičiuojama, kad Lietuvoje I ir II tipo diabetu iš viso serga apie 116,9 tūkst. žmonių. Vienas jų – Aušra, 26 metų mergina, kurios pageidavimu tikrasis vardas pakeistas. Aušra diabetu susirgo būdama ketverių. Merginos teigimu, liga jau seniai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi, o kitiems išskirtiniais atrodantys gyvenimo įpročiai – jos kasdienė rutina. Nepaisant to, Aušra pripažįsta – nors su diabetu išmokstama susitaikyti, kasdienio gyvenimo liga tikrai nepalengvina.
„Planavimas, mąstymas į priekį, nuolatinis skaičiavimas ir reguliarus gliukozės kiekio kraujyje tikrinimas reikalauja papildomų laiko ir psichologinių resursų, bet apie tai paprastai tiesiog negalvoji. Man, turinčiai tokį didelį ligos „stažą“, netgi būtų sunkoka įsivaizduoti gyvenimą be šios rutinos“, – pasakoja Aušra.
Merginai vaikystėje diagnozuotas I tipo diabetas, kuris dažniau užklumpa jaunus žmones ir vaikus. Priešingai negu II tipo diabeto, ligos formos, kuria serga Aušra, simptomų nepastebėti praktiškai neįmanoma: staigus ir žymus svorio kritimas, dažnas šlapinimasis, nuolatinis nuovargis, troškulys ir alkio jausmas greitai atveda prie gydytojo kabineto durų. Šio tipo diabetui gydyti nuo pat pradžių prireikia insulino injekcijų ir griežtos mitybos kontrolės. I tipo diabetas šiandien sudaro maždaug dešimtadalį visų diabetinių susirgimų.
Susiduria su klaidingu visuomenės požiūriu
„Kartais tikrai nustebina žmonių nežinojimas, įsitikinimas, kad cukrinį diabetą sukelia per didelis saldumynų, cukraus vartojimas, nors iš tiesų tai visiškai nesusiję – ypač I tipo diabeto atveju. Diabetą sukelia angliavandenių apytakos sutrikimai, kurie lemia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą arba sumažėjimą. Pastebiu, kad su liga nesusidūrę žmonės nelabai žino ir skiria skirtingas diabeto formas. Mano, kad bet koks diabetas – tai tik vyresnio amžiaus ar antsvorį turinčių žmonių problema, nors iš tikrųjų susirgti gali ir vaikai, paaugliai, netgi kūdikiai. Anksčiau gana dažnai susidurdavau su klaidingais žmonių įsitikinimais ir iš jo kylančiais vertinimais, tačiau, reikia pripažinti, kad pastaruoju metu jų pasitaiko rečiau. Galbūt visuomenė gauna daugiau informacijos, labiau domisi, tampa sąmoningesnė? Tikrai to viliuosi“, – sako Aušra.
Pašnekovė pasakoja, kad nors aplinkiniai dažnai nė nenutuokia apie jos ligą, tačiau anksčiau ji net ir darbindamasi nerimaudavo galinti dėl savo susirgimo susilaukti neigiamo vertinimo ir negauti norimos darbo vietos. Mergina sako vertinanti privatumą, todėl ir dabar nėra linkusi visiems skelbti apie savo ligą. Ji linkusi atvirauti tik su artimais žmonėmis.
Diabetas – ne tik nepatogumai, bet ir papildomos išlaidos
Kas du mėnesius Aušrai tenka apsilankyti vaistinėse ir įsigyti diagnostinių juostelių gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, kas tris mėnesius – insulino. Prieš tai kaskart būtini vizitai pas gydytojus, kurie išrašo receptus kompensuojamiesiems vaistams. Nors išlaidas insulinui sergantiesiems kompensuoja valstybė, tačiau šiam vaistui taikomos priemokos, kurias turi susimokėti patys ligoniai.
Vieno vaistinių tinklo direktorės Rasos Marcinkevičienės teigimu, klientų, ateinančių įsigyti insulino skaičius auga kasmet. Praėjusiais metais Lietuvoje insulino nupirkta už daugiau nei 15 mln. eurų, o iš viso parduota apie 440 tūkst. pakuočių – tai net 9 procentais daugiau nei 2014 metais. Iš viso insulino ir kitų diabetui gydyti skirtų vaistų pardavimai Lietuvoje daugiau nei 24 mln. eurų.
„Be visų kasdienių nepatogumų sergantiems cukriniu diabetu tenka ir nemaža finansinė našta, nepaisant to, kad pagrindiniai vaistai yra kompensuojami valstybės. Diabetu sergantys asmenys taip pat privalo atidžiau rinktis perkamus maisto produktus, valgyti kuo sveikesnį ar iš specialiai diabetikams pritaikytų produktų pagamintą maistą, kuris paprastai kainuoja brangiau“, – pastebi R. Marcinkevičienė. – Visuomet stengiamės savo klientams sudaryti kuo palankesnes sąlygas medikamentams įsigyti, todėl norėdami palengvinti sergančiųjų finansinę naštą nuo šių metų vasario jokių papildomų priemokų nebetaikome visiems leidžiamiesiems vaistams, naudojamiems sergant cukriniu diabetu.“
Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. kompensuojamuosius vaistus, skirtus diabetui gydyti, gavo 113 tūkst. suaugusiųjų ir 930 vaikų. Šiems vaistams įsigyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo išleista apie 19 mln. eurų. Tai beveik 9 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
