Žiemą išvengti peršalimo padeda organizmo grūdinimas. Skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore reikėtų kiekvieną dieną. Taip pat patartina užsiimti aktyvia fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje, kurioje kaupiasi bakterijos ir virusai, sukeliantys peršalimo ligas. Norint išlikti sveikiems, labai svarbu sportuojant pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne.
Atsižvelgiant į oro temperatūrą ir vėjo stiprumą, sportuoti rekomenduojama iki minus 15 °C. Jeigu žmogus anksčiau nebuvo fiziškai aktyvus, jo organizmas nėra užsigrūdinęs, pradėti sportuoti lauke, esant itin žemai oro temperatūrai, nepatartina. Rankos, pėdos, nosis, ausys yra dažniausiai nušąlančios kūno vietos, todėl sportuojant lauke jos privalo būti uždengtos. Labai svarbi tinkama apranga: reikia ryšėti šaliką, mūvėti kepurę ir kumštines pirštines. Turintiems labai jautrią odą žmonėms patartina dėvėti veido kaukę, naudoti riebius kremus ar vazeliną, kad nebūtų nušalimų.
Esant žemai temperatūrai, reikėtų stengtis kvėpuoti per nosį, o ne per burną, nes priešingu atveju įkvėptas oras nespėja sušilti. Tokiu būdu į gerklę patekęs šaltas oras gali sukelti gerklės skausmą ar uždegimą.
Prekybos centruose, kavinėse, sporto klubuose – kur yra didelis žmonių susibūrimas, lengviau plinta infekcijos ir ligos, nes uždaroje patalpoje kaupiasi virusai, todėl užsikrėtimo rizika – didesnė. Oras tokiose erdvėse nėra gerai vėdinamas, dėl to virusai nesunkiai perduodami.
Tuo tarpu lauke vyksta oro maišymasis, pučia vėjas, kuris išsklaido virusus. Buvimas lauke, kasdien pasivaikštant ar sportuojant, padeda užgrūdinti organizmą. Taip pat sveikatos specialistai aiškina, jog fiziškai aktyvūs ne tik serga mažiau, bet ir net traumas patiria rečiau, nes jų judesių koordinacija ir reakcija – geresnės. Fizinis aktyvumas stiprina kaulus, raumenis, sausgysles ir raiščius, kurie tampa elastingesni.
Nebūtina rimtai sportuoti, kad jaustumėtės stipresni ir sveikesni. Galima rinkti lengvą bėgiojimą.
Ilgą laiką sportuojančiam žmogui patartina bėgiojimui skirti 30-60 minučių per dieną. Pradedančiajam reikėtų bėgimo trukmę ir nuotolį didinti palaipsniui: pradėti nuo 10 minučių, o sutvirtėjus raumenims, laiką ir atstumą po truputį ilginti. Negalima pradėti nuo ilgų ir sunkių distancijų, pavargus bėgimą galima keisti ėjimu.
Sveikatos specialistų teigimu, bėgant reikia palaikyti tokį tempą, kad pavyktų lengvai susikalbėti su draugu. Atsikėlus anksti ryte ir dar nepavalgius pusryčių, bėgti nepatartina, nes nėra sukaupta užtektinai energijos. Fizinis krūvis nevalgius mažina intensyvumą. Norintiems bėgti ryte, rekomenduojama šiek tiek užkąsti ir bėgti tik po kelių valandų. Bėgioti labai vėlai vakare taip pat nepatartina, nes grįžus namo būsime priversti valgyti prieš pat einant miegoti.
Pabėgiojus reikėtų nedelsti ir kuo greičiau pavalgyti, kad būtų atstatyti organizmo energijos šaltiniai. Prieš treniruotę geriausia valgyti angliavandeniais prisotintą, po jos – baltyminį maistą.
Patartina vartoti kuo natūralesnius vitaminus, valgyti vadinamuosius „žiemos vaisius“, t. y. citrinas, bananus, apelsinus ir granatus. Norint stiprinti imuninę sistemą, reikia vartoti česnaką, ežiuolę, imbierą, medų, gerti žolelių arbatas.
Išvengti peršalimo taip pat padeda organizmo grūdinimas. Kiekvieną dieną reikėtų skirti laiko bent pasivaikščiojimui gryname ore. Taip pat patartina užsiimti fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje.
