Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė sako, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausias Europoje. Lietuvoje skaičiuojamas sergamumas ir mirtingumas – 56 procentai. Šie skaičiai verčia susirūpinti gydytojus kardiologus, kurie stengiasi imtis preferencinių priemonių, kad šią situaciją bent kiek pagerintų. Tačiau, pasak medikų, vien gerų norų nepakanka. Jei patys žmonės sveikata nesirūpins, gydytojai kai kuriais atvejais gali ir nebesuspėti padėti.
Šiauliuose stebima daug kraujotakos susirgimų
Šiauliai, pasak J. Plisienės, yra tas regionas, kuriame gyvena ypač daug žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau visame Lietuvos kontekste šiauliečiai per daug neišsiskiria.
„Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šiauliuose sergamumo širdies ligomis statistika yra tikrai liūdna. Mes kiekvieną dieną turime pacientų, sergančių miokardo infarktais, ir pacientų, besiskundžiančių širdies nepakankamumu, priešinfarktinės būklės žmonių. Tokių naujų pacientų sulaukiame kasdien ir visiems stengiamės, kaip galime efektyviau, padėti“, – sako J. Plisienė.
Širdies ir kraujagyslių ligos, pasak gydytojos, yra dažnesnės tarp vyrų. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje stebima 10 metų trumpesnė gyvenimo trukmė. Tačiau ne tik medikai, bet ir patys gyventojai, pasak J. Plisienės, turi stengtis ir rodyti norą pasveikti.
Bene dažniausi rimtų kraujotakos sutrikimų veiksnių – arterinis kraujospūdis. Pasak J. Plisienės, visi turėtų žinoti, kad normalus žmogaus kraujospūdis turi būti maždaug 140/90 mm Hg.
Ligos atsiradimo priežastys
Pasak kardiologės J. Plisienės, yra keli pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo veiksniai. Galima juos grupuoti į koreguojamus ir nekoreguojamus. Nekoreguojami yra: lytis, genetika. Koreguojami: antsvoris, rūkymas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis.
„Vienas nekoreguojamų veiksnių – tai vyriškoji lytis. Todėl ir stebime, kad vyrai šiomis ligomis serga dažniau. Moterys iki klimakterinio laikotarpio širdies ir kraujagyslių ligomis serga žymiai rečiau, nes jas saugo moteriškieji hormonai estrogenai. Kada estrogenų kiekis sumažėja, tada moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis susilygina su vyrų. Tačiau bendra statistika rodo, jog sergamumo situacija šiomis ligomis tarp moterų yra kiek geresnė nei vyrų. Tačiau yra ir koreguojami rizikos veiksniai, kuriuos galima keisti medikamentais, keičiant gyvenimo būdą ir taip saugant savo sveikatą. Tačiau ne visi žmonės to imasi. Priemonės, mažinančios riziką susirgti širdies ligomis, yra veiksmingos visada ir pakartotinių įvykių tikimybė, kai žmogus serga miokardo infarktu (išplečiame ir atveriame užsikišusią kraujagyslę), o jis toliau sėkmingai rūko, nesveikai valgo ir nevartoja vaistų, dažnai tikėtina. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei giminėje buvo kada nors staigių mirčių ištikus infarktui, ši genetika gali atsiliepti ir kitiems tos šeimos žmonėms, tad tai žinant, jau vertėtų sunerimti“, – pabrėžia kardiologė.
Ligą paaštrina gretutinės ligos, netinkamas gyvenimo būdas
Pasak gydytojos, prie širdies ligų atsiradimo prisideda ir kitos lėtinės ligos bei gyvenimo būdas. Norintis sveikai gyventi turi daugiau judėti, pasirūpinti tinkama mityba, atsisakyti žalingų įpročių.
Yra prevencinės programos, skirtos vyrams nuo 40 iki 55 metų metų, o moterims nuo 50 iki 65 metų. Tačiau, pasak J. Plisienės, gydytojų darbo praktika rodo, kad sergančių širdies ligomis pasitaiko vis jaunesnių.
„Esame turėję pacientų, sergančių infarktu jau 40 ir 30 metų, o tai rodo, kad liga žmogaus nesirenka pagal amžių. Tačiau vis dėlto kraujotakos sutrikimai dažnesni vyresnio amžiaus žmonėms. Liūdna, kai palatoje matome tuos pačius veidus. Tai rodo, jog pacientai neklauso gydytojų nurodymų, o jei dar rekomenduojame atsisakyti žalingų įpročių, sulaukiame piktų žodžių, jog ne mums jiems pamokslauti“, – sako J. Plisienė.
Pavasarį, pasak gydytojos, lėtinių širdies ligų paūmėjimų dažnai pavyksta išvengti, skirtingai nei vasarą, kada kraujotakos sutrikimai kaitinant saulei paūmėja. „Vasarą stebime įvairiausius ritmo sutrikimus. Tačiau visos ligos paūmėja paryčiais dėl tam tikrų pačių organizmo reakcijų per parą. Kardiologinės ligos neretai paūmėja ir keičiantis mėnulio fazei iš priešpilnio į pilnatį. Tas keitimosi laikotarpis iššaukia daugiau miokardo infarktų, ritmo sutrikimų“, – pastebi kardiologė.
Pagal cholesterolio kiekį Lietuvos gyventojai pirmauja Europoje ir apie 90 procentų lietuvių turi padidėjusį cholesterolį. Tai dar vienas veiksnių, kodėl tiek daug lietuvių serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Kodėl taip yra? Vaistai nuo cholesterolio yra apipinti mitais, kad juos vartojantys susigadins kepenis. Tačiau žmonės nepamąsto, jog cholesterolio neskauda, o jis daro savo blogą darbą, dėl ko ir vyksta miokardo infarktai, pasireiškia kitos sveikatos problemos. Pastebiu, kad kartais tenka ir pačius gydytojus įtikinti, jog reikalingi cholesterolio mažinantys vaistai. Šiuo metu tapo kompensuojami vaistai nuo cholesterolio, todėl tikimės, kad Lietuva nebe atrodys taip baisiai visos Europos kontekste“, – pastebi J. Plisienė.
Pagalba ištikus nelaimei – aukso vertės
Pasak kardiologės J. Plisienės, nors yra daug širdies ligų, dažniausiai tenka gelbėti pacientą, kai jį ištinka miokardo infarktas. Tada laikas tampa aukso vertės.
„Jei žmogui atsiranda labai stiprus skausmas už krūtinkaulio ir tas skausmas gali plisti į pečius, apatinį žandikaulį. Toks skausmas dažnai lydimas pykinimo, vėmimo, šalto prakaito. Kartais būna ypač pavojingi širdies ritmo sutrikimai, kada pacientas gali net sąmonės netekti. Tačiau atkreipsiu visų dėmesį į tuos atvejus, kai žmogus jaučia veriantį skausmą krūtinėje. Tokį pacientą reikia kuo skubiau gabenti į ligoninę, nes tada yra svarbi kiekviena minutė. Tad pirmosios dvi valandos, per kurias jei pavyksta sėkmingai atverti užsikimšusias kraujagysles, gali nepalikti jokių pasekmių. Todėl svarbu atpažinti ligą. Reikia suvokti, jei žmogų pykina, tai nebūtinai skrandžio sutrikimas, ir ypač tuo atveju, kai jaučiamas skausmas širdies plote. Todėl pirmosios dvi valandos – aukso vertės“, – sako gydytoja J. Plisienė.
Tačiau gydytoja nuogąstauja, kad yra nemažai ir užleistų ligos atvejų, kai pacientas galvojęs, jog tai menkas sveikatos sutrikimas, į gydytojus kreiptis neskuba ir laukia kitos dienos.
„Kai dalis širdies sutrikus kraujotakai yra nemaitinama, kaip ir kiti organai, ji apmiršta. Dėl to sutrinka širdies funkcija ir vystosi širdies nepakankamumas. Tada gydytojai jau nepajėgūs padėti“, – teigia J. Plisienė.
