P. Jarševičius teigia, kad gyvūninės kilmės maistas sukelia sveikatos problemų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Paulius Jaruševičius tapo žaliavalgiu dėl rimtų sveikatos sutrikimų. Jis sako, kad tapę žaliavalgiais žmonės mažiau serga ir įgyja imunitetą.
Tad P. Jaruševičius pateikia savo dienos racioną - kokius žaliavalgiškus patiekalus valgo, užsimena ir apie supermaisto savybes.

Dienos racione – kuo daugiau žalumynų
„Vaisių nėra tiek daug, todėl aš šiuo metu nesu šimtaprocentinis žaliavalgis. Kartais suvalgau išsiviręs kokių saldžių bulvių ar kokią nors košę, tačiau maitinuosi visiškai veganiškai. Tai reiškia, kad nevartoju mėsos, pieno produktų, žuvies - vartoju daug daiginto maisto“, - dalijasi savo patirtimi P. Jaruševičius.
Jis su šeima dažnai valgo daigintus grikius arba mirkytas avižas, naudoja daug daigintų riešutų, valgo labai daug žalėsių. Kiekvieną dieną vartoja saulėgrąžų daigus, valgo liucernos daigus – daug įvairiausio daiginto maisto, įvairias daržoves, kiek įmanoma, visada valgo kuo daugiau lapinių daržovių. Tinka įvairiausi salotų lapai – špinatai, paprasčiausios salotos, švieži ir rauginti kopūstai.
„Rauginti kopūstai yra vienas iš pačių sveikiausių produktų – Lietuvoje žiemos laikotarpiu reikėtų kiekvieną dieną valgyti raugintų kopūstų. Ir, pasirodo, visai nebūtina jų troškinti, galima sumaišyti su kokiais nors žalėsiais, pavyzdžiui, garžgarste ir avokadu ir išeina paprastos salotos. Ir labai skanios salotos - iš tokių elementarių dalykų“, - išduoda išmėgintus receptus žaliavalgis P. Jaruševičius.

Keletas sveikų patiekalų receptų
„Pusryčiams, tarkim, daiginti grikiai. Labai lengva – reikia nusipirkti žalių grikių, juos pamirkyti ir sudaiginti. Jie labai tinka su migdolų pienu arba netgi su apelsinų sultimis. Galima netgi avižas pačiam pasidaryti – nusipirkti bet kokių avižų dribsnių ir juos užsipilti ne pienu, o apelsinų sultimis. Galima labai skaniai pavalgyti“, - siūlo sočių pusryčių variantus pašnekovas.
Pietums – salotos. Salotas jis rekomenduoja daryti be aliejaus ir vietoj jo vartoti avokadus arba daryti padažus iš riebių sėklų – saulėgrąžų arba moliūgų sėklų. Juos reikia irgi sudaiginti - pamirkyti per naktį saulėgrąžų ar moliūgų sėklas vandenyje, sudėti į plaktuvą, galima sumaišyti su raugintų kopūstų sultimis ir taip pasidaryti padažą.
Žaliavalgis sako, kad yra daugybė visokiausių būdų, kaip labai nesudėtingai galima namuose žaliavalgiškai maitintis.

Gurmaniška žaliavalgystė – ne visada naudinga
„Išmonę reikia turėti, reikia kažkiek internete pasižiūrėti įvairiausių receptų, nes mes nesiūlome gurmaniško maisto. Gurmaniška žaliavalgystė visai nebūtinai yra sveikas maistas. Jis kartais yra mažiau sveikas negu, pavyzdžiui, rauginti troškinti kopūstai su bulvėmis“, - sako P. Jaruševičius.
Pasak jo, daugeliu atvejų gurmaniškame žaliavalgiškame maiste yra labai daug aliejaus, kurio yra labai daug riešutuose, prieskoniuose ir kituose ingredientuose. Todėl geriau paprasčiau maitintis, nemaišyti per daug visko.
„Į kokteilius galima dėti daigintų linų sėmenų. Sėmenys yra labai, labai sveikas augalas. Štai darant ryto kokteilį, tereikia vakare užmerkti linų sėmenis, pamirkyti per naktį ir dukart tiek, kiek sėmenų yra, pripylus suplakti. Išplakti sėmenys yra panašūs į kisielių, todėl į jį galima pilti dar daugiau vandens arba įdėti salotų, obuolių ar bananų. Su bananais labai daug kas dabar daro“, - diktuoja dar vieną sveikuolišką receptą P. Jaruševičius.
Anot jo, tai yra labai skanūs patiekalai: linų sėmenys yra mūsų lietuviškas augalas, lietuviškų obuolių salotas irgi galima lengvai pasidaryti. „Be to, salotų visą laiką yra, net ir žiemą, nes jas augina ūkininkai, o galiausiai tinka ir importuotos žalios salotos“, - konstatuoja žaliavalgis.

Geriau valgyti chemija apipurkštas importuotas salotas?
„Salotas reikia nuplauti, palaikyti vandenyje su soda. Tačiau mūsų organizmas tą chemiją pašalina, jeigu mes organizmo neapkrauname gyvūninės kilmės maistu. Aišku, kad tos daržovės nebus ekologiškos. Taip tai yra problema. Bet valgyti visad mėsos ir pieno produktus... Jūs žinote, kad visa mėsa ir pienas yra iš gyvūnų, kurie yra šeriami genetiškai modifikuota soja?“ - klausia P. Jaruševičius.
Į Europos Sąjungos šalis galima įvežti genetiškai modifikuotą soją iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau auginti genetiškai modifikuoto maisto negalima – štai kas paradoksalu.
„Visi kiaušiniai, visa kiauliena ir jautiena yra išauginta pašarams naudojant genetiškai modifikuotą soją. Naudojami antibiotikai, auginimo hormonai ir įvairiausios kitos cheminės medžiagos. Žemės ūkio produktų kokybės reikalavimai, tų produktų, kurie skirti gyvuliams ir kurie skirti žmogui, yra labai skirtingi. Tad tose daržovėse, kurias mes perkame maistui, nėra tiek daug chemijos“, - pateikia dar vieną neginčijamą faktą žaliavalgis.
Pastebėtina ir tai, kad šiuolaikiniai žmonės nelabai ir turi pasirinkimo laisvės – gyvename industrinėje visuomenėje ir visko patys neužsiauginame, valgome tai, ką randame. Tad tenka rinktis geriausia iš to, kas yra siūloma.

Supermaistas – būtinybė ar vartotinas retkarčiais?
Supermaistas – tai įvairiausios natūralios sėklos ir milteliai, turintys daugybę naudingų savybių ir organizmui reikalingų medžiagų. Tai, pavyzdžiui, čija sėklos, goji uogos, linų sėmenys, kaktusų milteliai ir t. t.
„Čijo sėklos yra labai naudingos, kaip ir linų sėmenys. Jose yra daug naudingų medžiagų. Tačiau valgyti kažkokius papildus - tą vadinamąjį supermaistą, nemanau, kad yra būtina. Manau, kad svarbiausia yra pačiam daigintis sėklas, pačiam vartoti daigintų saulėgrąžų daigų, ypač žiemos laikotarpiu“, - sako P. Jaruševičius.
Pasak jo, pavasarį labai svarbu bent kažkiek naudoti laukinių augalų, net ir žiemą galima rasti laukinių augalų prie kokių šaltinėlių.
„Laukiniai augalai yra labai svarbu. Tačiau žiemą mes turime maitintis avižomis, grikiais. Pavyzdžiui, galima pasidaryti avižų pieną, į kurį įdėjus porą datulių ir išeina labai sotus pusryčių maistas“, - kalba žaliavalgis.

Pienas nėra toks naudingas, kaip dauguma mano
P. Jaruševičius sako, kad būtų gerai bent jau retinti mėsos valgymą, mažiau vartoti gyvūninės kilmės maisto ir mažiau vartoti pieno.
„Padaryti tyrimai tose šalyse, kur yra daug vartojama pieno produktų, rodo, kad ten labai masiškai sergama osteoporoze – kaulų išretėjimu. Yra nustatyta, kad pienas tik rūgština žmogaus organizmą, kad pieno produktai atima iš mūsų kalcį“, - sako P. Jaruševičius.
Pienas, sūriai, varškė, fermentiniai sūriai, į kuriuos pridėta visokių tirštinančių priedų, nėra naudingi... O industrinis pienas yra labai kenksmingas sveikatai.
Pasak P. Jaruševičiaus, žmonės įsivaizduoja, kad pienas duoda mums kalcį, bet tiek, kiek rūgština organizmą, to kalcio nepakanka. Pieno produktai yra peršalimų, slogos priežastis, nes tie vaikai, kurie valgo mažiau pieno produktų, žymiai mažiau serga ir daug geriau lanko pamokas.
„Tiesiog mums labai svarbu bent jau sumažinti gyvūninės kilmės maisto kiekį. Tai yra esminis dalykas“, - konstatuoja žaliavalgis P. Jaruševičius.