2013-ųjų – Sveikatingumo metų – iniciatorius J. Dapšauskas sako, sveikuolių maudynės yra trumpalaikis niurktelėjimas į šaltą vandenį, todėl negali pakenkti sveikatai, kaip daugelis klaidingai mano. Tačiau maudynėms žiemą būtinas tinkamas pasiruošimas – apšilimas ir nusiteikimas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
2013-ųjų - Sveikatingumo metų - iniciatorius Juozas Dapšauskas sako, kad artėjant tradicinėms jau daugiau nei 20 metų vykstančioms ruonių maudynėms Palangoje reikia viešai kalbėti apie grūdinimąsi, nes daugeliui šis terminas asocijuojasi su puokšte ligų ir neapgalvotų veiksmų. Pasak J. Dapšausko, maudynės žiemą tėra viena iš sveikatingumo visumos priemonių dalių: „Vieni žavisi ir parodo kaip atrakciją, kiti komentuoja, kad tokiomis maudynėmis ieškoma ligų ir panašiai. Grūdinimosi ir organizmo atsparumo klausimą šia proga reikia pasvarstyti išsamiau ir giliau, kad tai neliktų kai kam vėl proga „pablevyzgoti“ apie prostatitus.“
Grūdinimasis – sveikatos stiprinimo būdas
Pasak J. Dapšausko, grūdinimasis tėra tik viena iš kitų sveikatos stiprinimo visuminės sistemos dalių. Tačiau tai ne panacėja. „Žmogus gali nesimaudyti žiemą atvirame telkinyje, bet būti pakankamai užsigrūdinęs. Tokios maudynės yra tik vienas iš epizodų visoje sveikatos mozaikoje, kurio tikrai nereikia ir negalima suabsoliutinti. Kai kam net po šaltu dušu gal nepatartina maudytis dėl tam tikrų priežasčių. Nieko niekada nereikia suabsoliutinti. Vienam tinka, o kitam gali ir nelabai tikti. Kai kas praktikuoja šaltą dušą, o kai kas pasivaikščiojimą žiemą lauke. Ir nereikia stengtis nubrėžti, kad tai ar tai geriau – kiekvienam individualiai“, - pabrėžia J. Dapšauskas.
Mitai apie žiemos maudynes
Neretai apie grūdinimąsi neturintys nei specifinių žinių, nei patirties gydytojai komentuoja maudynes bendrais bruožais: „Pas urologą daugiau besiskundžiančių apsilanko žiemos metu.“ Pasak J. Dapšausko, skambant tokiems komentarams yra daroma išvada, kad susirgo žmogus dėl maudynių žiemą. „Baisi nekompetencija kalbėti bendrais bruožais ir taip tik gąsdinti. Sveikuolių maudynės yra trumpalaikis niurktelėjimas į šaltą vandenį, kuriame prostata tikrai nespėja sušalti, tai pasakytų kiekvienas urologas. Paimamas vienas reiškinys (persišaldymas) ir pritaikomas visai kitam. Kritikuojant susikurtą karikatūrą būdingas žodis yra „gali“. Daug kas gali būti, pirmiausia, jei darome ne pagal taisykles, ne taip, o jeigu ir taip: kokia to „galėjimo“ išraiška procentais? Vadinamose „ruonių“ maudynėse svarbu ne tik šaltis, bet baimės nugalėjimas, psichinis nusiteikimas, emocijos, prieš maudynes atliekama mankšta bei apšylama bėgant ristele. Manau, maudytis tikrai negalima sušalus, kaip ir labai perkaitus. Viena patirtis yra, pavyzdžiui, ledui įlūžus ir sušalus, kita - sąmoningai niurktelėjus į ledinį vandenį. Todėl būtų pats laikas solidžiai pradėti kalbėti apie žiemos maudynes, o ne manipuliuojant ekspertų vaidmeniu skleisti gandus ir užsiimti gąsdinimu. Negražus nesusikalbėjimas, kai vieni kalba apie ratus, kiti - apie batus“, - aiškina J. Dapšauskas.
Kiekvienam savos priemonės
J. Dapšauskas sako, kad pats nėra didelis žiemos maudynių mėgėjas, tačiau jam ne kartą teko maudytis eketėje. J. Dapšauskas tvirtina, kad po maudynių net spaudžiant 24 laipsnių šalčiui niekada nėra buvę kokių sveikatos pablogėjimų. „Asmeninė patirtis, kuria tikrai neraginu sekti, bet pasidalinti galiu. Tai nutiko jau daugiau nei prieš 10 metų. Retkarčiais maudydavausi žiemą atvirame telkinyje, bet gyvendamas mieste kurį laiką to nedariau. Lydėdavau grupes į Taize bendruomenės organizuojamus Europos jaunimo naujametinius susitikimus. 3 dienos prieš kelionę pajutau panašius į gripą simptomus: skauda galvą, karščiavimas, nosis „varva“... Gal kas mano, kad šioje situacijoje pagelbėtų ir kokia tabletė, nes rezultatas turi būti staigus, nėra galimybės laukti, kelionėje vadovo pakeisti niekas negali, o važiuoti blogos savijautos – mažas malonumas. Tada 3 rytus pabėgiojau ir kasdien pasinerdavau į ledinį vandenį – į kelionę išvažiavau sveikas“, - pasakoja J. Dapšauskas.
