Zita KATKIENĖ

Šiauliuose vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto surengta „Onkologijos diena Šiauliuose”. Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos direktorė Rasutė Rezgienė sako, jog tai jau trečioji Šiauliuose surengta onkologijos diena, skirta onkoginekologinių ir onkourologinių ligų diagnostikai, gydymo tendencijoms bei onkologinių ligų profilaktikai. Šį kartą onkologijos specialistai bendravo ne tik su ligoninės medikais, gydančiais sergančiuosius vėžiu, bet ir su miesto bendruomene, kuriai ypač svarbu žinoti, kaip išvengti onkologinių ligų. Deja, vien žinių nepakanka - reikia ir norėti keisti gyvenimo būdą, saugotis užkrato, o tai žmogui nėra taip paprasta.

 

Į pokalbį su onkologijos specialistais, atvykusiais iš Vilniaus, rinkosi medikai, kuriems Moters ir vaiko klinikos konferencijų salėje buvo surengta konferencija „Onkoginekologinių ir onkourologinių ligų diagnostika ir gydymo tendencijos”. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Henrietos Garbenienės iniciatyva į susitikimą su specialistais susirinko nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikos gyvensenos propaguotojai, kuriems kalbėta apie tai, kad nuo bendruomenės, ne nuo medikų, bene daugiausiai priklauso, kiek vėžys bus pažabotas, sutramdytas jo plitimas ne tik visuomenėje, bet ir pačiame žmoguje. 

 

Viena iš svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių, pasak gydytojos onkologės Birutės Aleknavičienės, ankstyva diagnozė bei laiku pradėtas gydymas, kam ypač pasitarnauja vėžio kontrolė, vykdant atrankines patikros programas. Onkologė Jūratė Tamošauskienė miesto gyventojams pateikė vertingos informacijos apie rizikos veiksnius, sukeliančius onkologines ligas, bei onkologinių ligų profilaktiką. Pasak specialisčių, svarbu ne tik sumažinti sergamumą onkologinėmis ligomis, bet ir pažaboti mirtingumą nuo vėžio. Deja, iš 18 onkologine liga susirgusių žmonių dešimčiai ši liga tampa mirties priežastimi. Europos šalys, kuriose nuolat dirbamas profilaktinis darbas, daug labiau sumažina mirtingumą. 

 

Džiugu, kad tam didžiulis dėmesys skiriamas valstybės mastu - Vykdomos ligonių kasų finansuojamos vėžio profilaktikos programos. Pasak. B. Aleknavičienės, atrankinės profilaktikos programos skirtos ne tik tam, kad būtų išvengta onkologinių ligų, bet ir kontroliuoti vėžį, sekti ir stebėti sergantįjį iki gyvenimo pabaigos. Šios programos, pasak specialistės, atliekamos žmonėms, kurie neturi jokių ligos požymių ir jos vykdyti naudojami paprasti, neskausmingi ir nebrangūs tyrimai. Šiais tyrimais siekiama atskirti sveikus žmones nuo sergančiųjų ankstyva vėžio stadija. Efektyvumas programų, anot specialistės, taip pat akivaizdus, nes pavyksta sumažinti ne tik sergamumą klastinga liga, bet, svarbiausia, mirtingumą nuo vėžio, nes liga diagnozuojama ankstyvos stadijos, kai ji įveikiama. 

 

Tačiau norimų rezultatų mūsų šalyje, pasak B. Aleknavičienės, pasiekti dar nepavyksta - iš 18 sergančiųjų vėžiu 10 žmonių miršta. Taip yra todėl, kad profilaktikos programose dalyvauja per mažai žmonių. „Tik tada, kai bus patikrinta 80 proc. populiacijos, ir programos efektyvumas pasiteisins”, - teigia specialistė ir tikina, kad tada bus akivaizdu, kad vėžys ir mirtis -  gali būti visiškai nesusijusios sąvokos. 

 

2004 metais pradėta taikyti gimdos kaklelio profilaktikos programa - pirmoji šalyje. Skryningo dėka išaiškinami šio organo ikinavikiniai procesai ir vėžiui užkertamas kelias. Todėl tose šalyse, kur gimdos kaklelio skryningo dėka išaiškinami ikinavikiniai procesai arba ankstyva vėžio stadija, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumas nuo šios ligos yra daug kartų mažesnis nei ten, kur skryningas nevykdomas. Pavyzdžiui danai, įvedę skryningą 1990 metais, skelbia, kad jau po ketverių veiklos metų sergamumas gimdos vėžiu sumažėjęs 30 proc. 

Sėkmingai, tačiau ne taip masiškai kaip norėtųsi, mūsuose vykdomos ir krūties vėžio, prostatos vėžio profilaktikos programos.

 

Svarbu tai, kad vykdydami klinikinę profilaktiką gydytojai jau turi galimybę gydyti ne vėžį, bet sergančiuosius ikivėžinėmis ligomis. Ir tai gali atlikti ne onkologai, bet kitų specialybių gydytojai - bendrieji chirurgai, ginekologai, terapeutai, urologai. 

 

 

Priežasčių, kad diagnozę „vėžys“ tenka išgirsti vis daugiau žmonių ir jų artimųjų, pasak vėžio profilaktikos ir informacijos skyriaus vadovės Jūratės Tamošauskienės, lemia ir vykdomos vėžio profilaktikos programos, kurių dėka daug dažniau diagnozuojama klastinga liga. 

 

Esama ir labai objektyvių priežasčių. Pasak J. Tamošauskienės, reikia nepamiršti ir nuolat didėjančio žemės gyventojų skaičiaus, ir ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės. Štai po karo vidutinė žmonių gyvenimo trukmė buvo 45-47 metai, o šiandien žmonės vidutiniškai gyvena 68-78 metus. „Tai ir vėžiui išsivystyti daug didesnės galimybės”, - sako specialistė. 

Be to, akivaizdžiai daugėja rizikos veiksnių: vis daugiau atsiranda maisto, kurio sudėtyje esančios medžiagos stimuliuoja vėžio vystymąsi. „Labai vėžys siejamas su rūkymu, su alkoholio vartojimu, o to taip pat nemažėja”, - sako medikė. 

 

„Žmonės vėžiu sirgo, serga ir sirgs ir šią problemą turėsime dar ilgai”, - sako J. Tamošauskienė,  tačiau skatina žmones nenuleisti rankų, bet naudoti visas įmanomas vėžio profilaktikos priemones ir ligos išvengti. „Patys žmonės vaidina labai svarbų vaidmenį ir tie, kurie žino, kas labiausiai kenkia sveikatai bei stengiasi atsisakyti žalingų faktorių, gali ligos išvengti arba ją atitolinti”, - sako J. Tamošauskienė. 

 

Vyrams dažniausiai diagnozuojamas prostatos, plaučių, skrandžio vėžys. Moterims - krūties,  gimdos kaklelio, virškinamojo trakto vėžys. „Didžiausi rizikos veiksniai - rūkymas, sukeliantis 29-31 proc. mirčių dėl vėžio, mitybos ypatumai, tampantys 20-50 proc. mirčių dėl vėžio priežastimi, bei alkoholio vartojimas - pagrindiniai rizikos veiksniai. Daug rūkantiems žmonėms, pasak specialistės, gresia burnos ertmės, plaučių, gerklų, stemplės vėžys. Dėl netaisyklingos mitybos pirmiausia gresia antsvoris ir nutukimas, o su jais - ir vėžinės ligos. Mokslininkų patvirtinta, jog nutukusios moterys daug dažniau suserga krūtų vėžiu. 

 

Nutukimas ir rūkymas, pasak specialistės, yra širdies bei kraujagyslių ligų priežastys, kurios taip pat griauna žmogaus sveikatą. Ką daryti, kad sveikata nebūtų žalojama. „Reikia įsisamoninti, kad sveikata - brangiausias turtas, ir nesielgti su ja neatsakingai”, - sako J. Tamošauskienė. O tai reiškia, kad reikia atsisakyti žalingų įpročių, valgyti kuo įvairesnį maistą, vengti maisto su cheminiais priedais, vengti saulės spindulių, sukeliančių odos melanomą ir odos vėžį. 

 

Išvengia onkologinių ligų ir tie, kurie saugosi infekcijų. Mokslininkai ištyrė, jog skrandžio vėžį sukelia ir bakterija Helicobakter pylori, kepenų vėžį - hepatito B ir C virusas, gimdos kaklelio vėžį - žmogaus papilomos virusas. 

 

Paveldėjimui, pasak specialistės, tenka tik 10 proc. vėžinių susirgimų. Dažniausiai paveldimas krūties, kiaušidžių, storosios žarnos vėžys. Kitos onkologinės ligos, specialistės teigimu - atsitiktinumai, kuriuos ir lemia žmogaus gyvenimo būdas, įpročiai, aplinka.