Kuo anksčiau pajutus pirmuosius gripo požymius atsigulama į lovą, tuo lengviau įveikiamas ir virusai

Zita KATKIENĖ

Nors sergančiųjų peršalimo ligomis dar nėra daug, tačiau gripo ir peršalimo ligų bumas neišvengiamai artėja. Bendrosios praktikos gydytoja Birutė Marija Paplauskienė sako, jog geriausia - išvengti ligos, ir džiaugiasi matytu reginiu viename rajono lopšelyje-darželyje. Auklėtojų iniciatyva visi vaikai vaikščiojo padabinti česnako skiltelių „vėriniais”. Vaikai gali ir krimstelėti česnako, ir uodžia visą dieną aitrų kvapą. Tačiau svarbiausia - jokios peršalimo ligos nelipo. Medikai sako, jog daug svarbiau išvengti viruso, o susirgus - kreiptis į medikų pagalbos, nepraktikuoti savigydos. Nors diagnozuoti tik keli pirmieji gripo atvejai, tačiau nereikia tikėtis, jog gripo epidemija aplenks - jai reikia ruoštis profilaktiškai.   

 

 

Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės,  gripą sukelia virusas, kuris pagal savo struktūrą gali būti trijų tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi. 

 

Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai didelis. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios.

 

Nors epidemija dar negresia, tačiau išvengti jos, pasak specialistės, vargu ar pavyks. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių, tačiau virusai neišnyksta ir tarpepideminiu laikotarpiu. Jie užkrečia nesirgusius, ypač imlius vaikus. Paprastai vaikų sergamumas gripu kiek atsilieka nuo suaugusiųjų epidemijos piko. 

 

Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai labai pakinta viruso struktūra, padaugėja imlių žmonių.

 

Praėjusiais metais gripo pandemiją sukėlė A(H1N1) virusas, pasiglemžęs ne vieno žmogaus gyvybę. Šiais metais dar mažai atlikta virusologinių tyrimų, tačiau, pasak E. Samulytės, šalia praėjusiais metais paplitusių A(H1N1)v ir A(H3N2)v tipo virusų plinta ir įprastas sezoninis B tipo virusas.

 

Epidemiologai epidemiją skelbia, kai 10 tūkstančių gyventojų tenka 100 sergančiųjų. 

 

Jei epidemijos metu susidaro pacientų eilės prie gydytojų kabinetų, ligoniai, varginami temperatūros, priimami be eilės. Patariama, kai vargina aukšta temperatūra, kviesti gydytoją į namus, nes gripas - labai greitai plintanti užkrečiama infekcija, todėl geriau neplatinti jos ir gydytis namuose.

 

Nors visų peršalimo ligų simptomai panašūs, yra ir tik gripui būdingų požymių. Gripas bus diagnozuojamas, kai žmogų vargina galvos skausmas, sąnarių skausmas, akių paraudimas, apetito stoka, karščiavimas, šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmas, kai žmogų apima jausmas, lyg „laužytų” kūną.  

 

Gripo inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40 laipsnių C temperatūra laikosi 3-4 dienas. „Laužo" visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Kai karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai tai reiškia, kad gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija.

 

Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų. 

 

Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, pažeidžia kapiliarų sieneles, patenka į kraują, sukelia intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos, pvz., suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prasideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas. 

 

Ligos komplikacijų gali atsirasti jos eigos metu ir vėliau. Visos ligos suaktyvėjimą rodančios būklės, prasidedančios vėliau kaip 7 dieną nuo gripo pradžios, vertinamos kaip kitos kilmės prisidėję infekciniai susirgimai, reikalaujantys atskiro gydymo. Nekomplikuotais atvejais visiškai pasveikstama. Nuo komplikuoto gripo galima mirti. Gripo epidemijos sunkumą apibūdina mirštamumas ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų lėtinių ligų, kurias jis komplikuoja. 

 

Dažniausia komplikacija yra virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių (ančių), vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų suaktyvėjimas, paūmėjimas.

 

 

Šiuo metu dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų medikų pagalbos dažniausiai prireikia vaikams. Teisingai elgiasi tėveliai, kai dėl vaiko ligos konsultuojasi su gydytoju. Net ir tada, kai vaikas dar nekarščiuoja, reikia skambinti šeimos gydytojui ir informuoti apie ligą. Medikas, pasak B. Paplauskienės, nuspręs, kokių vaistažolių arbatų ar priešuždegiminių vaistų reikėtų vartoti, kad virusas būtų pažabotas. 

 

„Bet mamos net ir temperatūros turinčius vaikus ima gydyti pačios, girdo ypač paplitusio amoksicilino”, - pažymi medikė ir piktinasi gimdytojais, kurie imasi savigydos antibiotiku, parvežamu iš Rusijos. Juolab jog tada, kai diagnozuojamas gripas, antibiotikas neskiriamas, o mamos ligos gali ir nepažinti. 

 

Dažniausiai gripas diagnozuojamas remiantis būdinga ligos eiga, kontaktu su sergančiuoju, klinikiniais požymiais. Yra ir laboratorinių diagnostinių metodų, nustatančių gripo virusą ir antikūnus prieš jį. 

 

Daugiausia tyrimų skiriama ne gripo epidemijos pradžioje, bet tuomet, kai baigiasi ūmus ligos periodas - atliekami ne tik kraujo, šlapimo tyrimai, bet ir rentgeno tyrimai, kuriais patvirtinamas gydymo efektyvumas. 

 

Dauguma ligonių gydomi namie. Ligoninėje gydomi sunkiai sergantieji ir tie, kuriems gripas sukelia komplikacijas. Pirmąsias 48 valandas nuo susirgimo pradžios prieš A gripo ir B gripo virusus skiriami efektyvūs vaistai, kurie sutrumpina karščiavimo periodą, sušvelnina ligos simptomus. Didesnis kaip 38,5 laipsnių karščiavimas mažinamas paracetamoliu, aspirinu. Medikai įspėja, jog aspirino negalima vartoti vaikams iki 16 metų. Į nosį lašinama kraujagysles sutraukiančių vaistų, mažinančių gleivinės paburkimą ir palengvinančių kvėpavimą per nosį. Skiriama vitamino C, antihistamininių vaistų. Yra sudėtinių geriamųjų preparatų, kurių sudėtyje yra vaistų nuo skausmo, karščiavimą mažinančių, nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančių, vitamino C. Intoksikacijai mažinti rekomenduojama gausiai gerti skysčių.

 

Tuomet, kai ligonis nusprendžia gydytis pats, pasak šeimos gydytojos, labai svarbu neviršyti paracetamolio kiekio, nes terapinė ir toksinė paracetamolio dozė skiriasi labai nedaug. Medikė pataria verčiau gerti daug aviečių arba liepžiedžių arbatų, vaistų nuo skausmo ir vitamino C. Jei temperatūra nekrinta kelias dienas, būtina kreiptis į medikus.

Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita 

.