Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė A. Ivoškienė sako, kad vasarą tik saugus elgesys prie vandens gali padėti išvengti nelaimių.
Redakcijos archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė sako, kad vasarą tik saugus elgesys prie vandens gali padėti išvengti nelaimių. Pirminiais duomenimis, per ilgąjį savaitgalį Lietuvoje nuskendo 11 žmonių. Daugiausia jų – vyrai. Pagrindinė nelaimių problema ta, kad gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Pasak A. Ivoškienės, tokiose vietose ir įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų.

Skęsti gali pradėti staiga
„Žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai, išbuvęs vandenyje ilgą laiką - dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio. Nuskęstama ir vandenyje sustojus širdies bei plaučių veiklai. Nerekomenduojama maudytis labai šaltame vandenyje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis, pažeisdamas gyvybiškai svarbius organus, taip pat sočiai pavalgius. Sočiai pavalgiusio žmogaus organizmas būna apsunkęs, taip pat reakcija ir judesiai būna sulėtėję. Jeigu žmogus staiga šoktų į šaltą vandenį, jį gali ištikti širdies smūgis arba kita trauma. Nereikėtų maudytis stipriai persikaitinus saulėje bei tamsiu paros metu. Nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais, nes žmogus, nemokantis plaukti, gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti“, - pataria specialistė A. Ivoškienė.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantys medikai džiaugiasi, kad šią vasarą dar neteko skubėti gelbėti skęstančių žmonių, nors savaitgaliais ir šventinėmis dienomis padaugėjo alkoholiu piktnaudžiaujančių ir pakelėse begulinėjančių žmonių, kurie kelia dar didesnį pavojų.
„Pramogos vandenyje ir alkoholis – nesuderinami dalykai. Labai pavojinga maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, nes apsvaigusiam žmogui sulėtėja orientacija, reakcija bei sutrinka aplinkos pojūtis: žmogus gali nejausti šalčio ir net nesuvokti vandens telkinio gylio bei atstumo,“ - teigia Biuro direktorė Henrieta Garbenienė.

Rekomendacijos ruošiantis maudytis
Pasak A. Ivoškienės, į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, reikia bristi, o ne šokti nuo kranto nepatikrinus dugno. „Į vandenį reikėtų lipti pamažu, pirmiausia suvilgyti pėdas ir riešus, paskui pamažu bristi, kad iš lėto apsemiamas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių. Taip pat svarbu nešokinėti nežinomoje maudymosi vietoje galva žemyn, įvertinti ir upės srovės sraunumą. Reikėtų vengti maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais. Šokant į vandenį reikėtų pritraukti kojas, taip galima išvengti susižeidimo, kai negilu arba vandenyje yra nematomų kliūčių“, - teigia A. Ivoškienė.
Paplūdimyje privaloma laikytis gelbėjimo tarnybos nurodytų reikalavimų: nesiirstyti valtimi be gelbėjimosi liemenių, vengti vietų, kur plauko valtys, laivai. Ypač pavojinga maudytis lyjant lietui ir griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai. „Vandenyje ar prie vandens negalima palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui. Ypatingai svarbu prižiūrėti juos, kai jie maudosi ar žaidžia greta vandens. Kad smagus poilsis prie vandens telkinio nesibaigtų tragiškai, pasirinkite vietą, kur yra žmonių, o geriausia – kur yra gelbėtojų“, - sako A. Ivoškienė.
„Mokant plaukti ir žinant, kaip elgtis patekus į pavojingą situaciją, galima išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje. Reikia ugdyti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžius“, - teigia H. Garbenienė.

Svarbu neprarasti budrumo
Atsitikus nelaimei vandenyje sveikatos specialistai visų pirma pataria stengtis gelbėtis pačiam ir laikytis tam tikrų taisyklių, kol sulauksite pagalbos: panėrus sulaikyti kvapą ir užsičiaupti, kad nepapultų į burną vandens, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis.
„Jei nepasiekiate kojomis dugno, o krantas yra tolokai, mėginkite ,,eiti” vandeniu. Laikykitės vandenyje stačiai ir irkitės kojomis bei rankomis, lyg mintumėte dviračio pedalus, kol pasieksite artimiausią daiktą, į kurį galima įsikibti. Jei mokate ir pajėgiate plaukti, irkitės į artimiausią pakrantę. Jei kas nors jums numeta gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojančią gelbėjimo priemonę, tvirtai į ją įsikibkite, kad gelbėtojai galėtų nutempti jus į krantą. Jei jus neša stipri srovė arba patenkate tarp lūžtančių bangų, pasinaudokite atoslūgio tarpsniais“, - pataria A. Ivoškienė.

Kaip gelbėti skęstantįjį
Gelbėti skęstantį žmogų, anot sveikatos specialistės A. Ivoškienės, gali tik tas žmogus, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai. Nerekomenduojama gelbėti kito žmogaus, jei žmogus nėra tam specialiai pasirengęs ir nežino, kaip tai daryti.
„Pamačius skęstantį žmogų, reikia mėginti atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškviesti gelbėjimo tarnybą. Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, ištraukite skęstantį asmenį iš vandens, pašalinkite iš burnos takų svetimkūnius (dumblą, smėlį). Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Tęskite šią procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba.
Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite į stabilią šoninę padėtį, užklokite, kad sušiltų.
Jei reikia gelbėti giliame vandens telkinyje skęstantį žmogų, turėkite omenyje, kad ištiktas panikos jis gali jus pačius įtraukti po vandeniu“, - įspėja A. Ivoškienė.

Sveikatos specialistai pataria gelbėti skęstantį žmogų tik tada, jei moka plaukti, yra tam pasirengęs ir žino, kaip tai daryti.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.