Sena lietuvių liaudies patarlė sako: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Naujausių tyrimų duomenimis, pusryčių praleidimas dienos valgymo režime tiesiogiai susijęs su rizika vystytis nutukimui, o savo ruožtu nutukimas sąlygoja širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų ligų atsiradimą. Pusryčių valgymą mokslininkai sieja su didesniu valgymo dažniu, o tai aktyvina šilumos generavimą valgio metu ir medžiagų apykaitą organizme.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Nutukę dažniau nepusryčiauja
Tyrimų duomenimis, nutukę žmonės linkę praleisti pusryčius, o tai lemia didesnį kalorijų suvartojimą vakare. Tuo tarpu normalaus svorio žmonės tą patį kalorijų kiekį paskirsto per visą dieną. Būtent nesudegintos kalorijos vakare paverčiamos į kūno riebalų atsargas.
Dietologė Evelina Cikanavičiūtė sako, kad pusryčių praleidimas taip pat siejamas su prastesniais maitinimosi įpročiais. Praleidę pusryčius žmonės dažnai bando atsigriebti per pietus valgydami didesnes porcijas. Atsiranda grėsmė valgyti daugiau nesuplanuoto didelės energetinės ir mažos mitybinės vertės užkandžių, daugiau gyvūninių riebalų ir mažiau vaisių bei daržovių.
„Pastebėta, kad tie, kurie nevengia pusryčių, dažniau renkasi sveikesnį maistą – suvalgo daugiau daržovių, išgeria daugiau pieno ir mažiau gaiviųjų gėrimų, yra fiziškai aktyvesni.
Tiriant vaikus ir paauglius nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs su geresne atmintimi, aukštesniais rezultatais ir mokyklos lankomumu, geresne nuotaika. Taigi galbūt pusryčiams ir nereikėtų klijuoti pagrindinio valgymo etiketės, bet, remiantis moksliniais tyrimais, tai yra lyg geras startas tolesniems sveikiems suaugusiojo, vaiko ar paauglio dienos raciono pasirinkimams. Yra nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs ne tik su geresniais mitybos įpročiais, bet ir su kitų valgymų (pietų, vakarienės bei užkandžių) raciono didesne maistine verte“, - aiškina dietologė.
Kaip pradėti pusryčiauti
Dėl blogo miego ar jo trūkumo dažnai jaučiamas šleikštulys, pilvo pūtimas, todėl tikėtina, kad blogos nuotaikos žmogus atsikels paskutinę minutę ir būtent visos šios priežastys neleis jam pavalgyti pusryčių, o nuėjęs į darbą užkandžiaus. Tai tik įrodo, kad būtina pusryčiauti.
Dietologai pataria rinktis kuo įvairesnius pusryčius ir atrasti mėgstamiausius patiekalus. Tai gali būti įvairių grūdų košės, daržovės, vaisiai, kiaušinių patiekalai, pieno produktai, retkarčiais neriebūs sumuštiniai. Dažniausiai pusryčių nesinori, jei buvo vėlyva ir soti vakarienė. Todėl rekomenduojama vakare valgyti mažiau kaloringus patiekalus. Būdas išalkti ryte - trumpa mankšta, kuri ne tik sužadins apetitą, bet ir pabudins bei suaktyvins darbo dienai. Patariama pusryčius valgyti ramiai, nes per greitas valgymas gali sukelti virškinimo problemų. Jeigu rytais jaučiamas šleikštulys, rekomenduojama gerti šviežiai spaustų vaisių sulčių.
Kadangi yra tendencija, kad daugelis nepusryčiauja vien todėl, kad nebesuspėja, dietologai rekomenduoja pusryčius pasiruošti iš vakaro ir juos nusinešti į darbą. Taip išvengsite bereikalingo užkandžiavimo.
Svarbiausia tai, kad reguliarus ir dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis padeda išlaikyti idealų svorį. Organizmas, gaudamas energijos tolygiomis ir mažomis porcijomis, ją visą išeikvoja savo fiziologinėms ir fizinėms reikmėms, o gaudamas retai ir didelėmis porcijomis pradeda kaupti, nes tai viršija jo tuo metu esamus poreikius.
