Šių metų laikotarpiu Šiaulių apskrityje užregistruoti 49 pedikuliozės atvejai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) primena, kad pedikuliozė (utėlėtumas) išlieka aktualia problema visuomenėje. Nepaisant toli pažengusios civilizacijos, kasmet pasaulyje 6–12 mln. žmonių vis dar užsikrečia pedikulioze. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1 300 pedikuliozės atvejų, Šiaulių apskrityje – apie 90.
Utėlės – tai greitai šliaužiojantys vabzdžiai
Šių metų laikotarpiu Šiaulių apskrityje užregistruoti 49 pedikuliozės atvejai. Daugiausia jų užregistruota Šiaulių mieste, Šiaulių, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Iš visų užsikrėtusiųjų, daugiausia atvejų nustatyta vaikams (75,0 proc.). Atšalus orams bei vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, ŠVSC specialistai neretai sulaukia ir tėvų skambučių prašančių patarimų ir pagalbos kovai su galvinėmis utėlėmis.
Galvinės utėlės – tai vabzdžiai, kurie nešokinėja, neskraido, bet greitai šliaužioja. Jos gyvena žmogaus plaukuotoje galvos dalyje, minta krauju ir dauginasi dėdamos kiaušinėlius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko ar arti odos. Utėlėmis užsikrečiama glaudaus kontakto metu (transporte, kolektyve, masinio susibūrimo vietose), keičiantis drabužiais, šukomis, šepečiais, galvos apdangalais (kepurėmis, skaromis), aksesuarais (plaukų gumytėmis, raišteliais ir kt.), naudojantis bendra lova, patalyne, rankšluosčiais, pagalvėmis. Užsikrėsti utėlėmis gali tiek vaikai, tiek suaugę asmenys. Užsikrėtus vienam asmeniui, utėlės gali tapti visos šeimos ar kolektyvo problema.
Kaip atpažinti galvines utėles?
Dažniausiai rūpesčių sukelianti galvinė utėlė yra ovalios arba pailgos formos, maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Jos greitai juda tarp plaukų, todėl jas sunku aptikti. Kadangi šliaužiojančią po galvą suaugėlę sunku pamatyti, dažniausiai apsikrėtimą patvirtina glindų aptikimas. Glindos būna tvirtai prisiklijavusios prie plauko ir nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo bei tuo skiriasi nuo pleiskanų.
Žmogus užsikrėtęs galvinėmis utėlėmis gali jausti kutenimą, kurį „kažkas“ sukelia judėdamas tarp galvos plaukų. Tai pat atsiranda galvos odos niežulys, kurį sukelia utėlės suleistos seilės įkandimo metu. Dėl galvos odos kasymo atsiranda nusikasymų ar žaizdelių smilkinių, kaktos bei pakaušio srityje, kuriose dažniausiai ir mėgsta įsikurti utėlės.
Vienas iš pagrindinių galvinių utėlių naikinimo būdų – utėlių šalinimas tankiomis šukomis. Plaukai sudrėkinami 4–5 proc. acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis apie pusvalandį (iki pašalinamos gyvos utėlės). Šukavimas kartojamas kasdien, dvi savaites. Šukuoti reikėtų virš vonios ar kriauklės, ar virš didelio popieriaus lapo, kad galima būtų pastebėti iššukuotas utėles bei jų kiaušinėlius. Baigus šukuoti, utėles ir kiaušinėlius būtina sunaikinti – popierių, virš kurio buvo šukuojama, suvyniojus sudeginti krosnyje ar židinyje, jei buvo šukuota virš kriauklės ar vonios – utėles nupilti verdančiu vandeniu. Šukos, kurios buvo naudojamos, kruopščiai nuplaunamos karštu vandeniu su plovimo priemonėmis arba 30 min. mirkomos 4–5 proc. acto tirpale.
Utėlės gali būti naikinamos medikamentais (pedikuliocidais), tačiau jie turi būti naudojami tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku ir griežtai laikantis preparato vartojimo instrukcijos. Atkreipiame dėmesį, kad utėlės gali būti atsparios medikamentams. Jei po vaisto vartojimo galvos plaukuose vėl pastebimos gyvos utėlės, procesą būtina kartoti pasirenkant kitą medikamentą.
Užsikrėtus utėlėmis taip pat svarbu kruopščiai prižiūrėti gyvenamąją aplinką – karštame vandenyje (60 °C) su plovimo priemonėmis išskalbti patalynę, drabužius, žaislus bei kitus minkštus daiktus. Išsiurbti siurbliu baldus bei kilimus, aplinkos paviršius keliskart per dieną išvalyti drėgnu būdu su 4–5 proc. acto tirpalu.
Pedikuliozės valdymas vaikų ugdymo įstaigose
Siekiant užkirsti kelią pedikuliozės plitimui, vaikų ugdymo įstaigoms rekomenduojama suformuoti utėlėtumo profilaktikos tvarką, kurios nuostatos turėtų būti įrašytos į vaikų ugdymo įstaigos veiklos planus ir vidaus tvarkos taisykles. Pagal šią tvarką organizuojamas tėvų raštiškas sutikimas vykdyti vaikų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūrą vaikų ugdymo įstaigoje. Ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse taip pat turėtų būti nurodyta, kad vaikas į kolektyvą gali grįžti tik išnaikinus utėles.
Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos higienos normos HN 75:2010 reikalavimus, į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių, taip pat turinčius utėlių ar glindų vaikus, o po ligos vaikas gali būti priimtas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a ) patvirtinančią, kad vaikas yra sveikas.
Viena pagrindinių galvinių utėlių profilaktinių priemonių – pačių tėvų (globėjų) vaikų periodinis patikrinimas. Taip pat svarbus ir asmeninės higienos laikymasis: reguliarus plaukų kirpimas, kasdieninis plaukų šukavimas, plaukų ir kūno prausimas specialiu šampūnu, patalynės skalbimas ir aplinkos valymas. Būtinas ir vaikų šveitimas pedikuliozės klausimais.
Pagal ŠVSC parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ
