Šilauogė erikinių (Ericaccae) šeimos vaivoro (Vaccinium) genties augalas, kurių yra 420 rūšių.

Liudvikas RULINSKAS
Provizorius
Sodinė šilauogė (Vaccinium coville-anum) – visažalis 1,5–1,8 metro aukščio krūmas, storais stiebais, retai – žemas medis. Lapai paprastieji, pražanginiai, lancetiški.
Žiedai susitelkę į žiedynus lapų pažastyse. Vaisius – sultingas rutuliška arba ritiniška mėlyna, juoda arba raudona uoga.
Žydi birželio mėnesį. Uogos noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Šilauogės panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, mėlynos arba melsvai juodos. Uogų saldžiai rūgštus skonis, nenusileidžia mėlynėms, jos netgi saldesnės.
Auga miškuose, pelkėse. Dauguma rūšių valgomos. Labiausiai paplitusios rūšys: mėlyna, bruknė, vaivoras.

Sukultūrintas augalas
Sodinių šilauogių kultūra sukurta XX amžiaus pradžioje JAV. Per šimtmetį išvesta daugiau kaip 70 veislių, jos paplito Kanadoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, Australijoje.
Iki šiol Lietuvoje šilauogės – retesni uoginiai augalai. Auginami sodininkų sklypuose, sodybų gėlynuose, botanikos soduose, dažniausiai auginamos kambarinės ir sodinės šilauogės.
Krūmas gražus visais metų laikais: pavasarį – baltais varpeliais, žaluma fone, vasarą – rausvai violetinėmis, mėlynomis uogomis, rudenį – spalvingais lapais, žiemą – žaliais arba rausvais stiebais.
Ne tik turguje, bet ir prekybos centruose akys dažnai užkliūva už neįprastų uogų, panašių į mėlynes – tik daug stambesnių. Uogų skonis truputį primena mėlynes ir vaivorus. Jos dažnai vadinamos XXI amžiaus uogomis ir vertinamos dėl gydomųjų savybių.

Gydomosios savybės
Šilauogėse gausu biologiškai veikliųjų medžiagų. Jose esantys makro- ir mikroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o apie pusę mineralinių medžiagų sudaro kalio junginiai, yra daug fosforo, mangano, geležies, kalcio.
Šilauogėse yra ir organinių rūgščių, gintaro, citrinos, chino, tačiau labiausiai jos vertinamos dėl fenolio junginių. Šie junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimą, teigiamai veikia organizmą, kai yra pradinės vėžinių ligų stadijos.
Taip pat yra vitaminų A, C, B1, B2, PP, antioksidantų, baltymų, riebalų, kitų veikliųjų medžiagų.
Literatūroje nurodoma, kad mėlynėse, spanguolėse ir šilauogėse yra filavonoidų, kurie organizme padeda įsisavinti vitaminą C.
Šilauogių uogas verta valgyti, jeigu sergate ateroskleroze, hipertonine liga, reumatu.
Japonų mokslininkai įrodė, kad šilauogės teigiamai veikia regėjimą, mažina akių nuovargį dirbant kompiuteriu. Vertingiausios yra šviežios prinokusios šilauogės. Jas verdant dalis vertingų medžiagų žūva.
Liaudies medicinos žinovai rekomenduoja šilauoges vartoti ir tuomet, kai karščiuojama, kamuoja žarnyno uždegimas.
Šilauogės valgomos šviežios, puikiai tinka šaldyti, iš jų verdama skani uogienė, kompotai, tinka kisieliui, marmeladui gaminti.
Šilauogė vertingas ir naudingas maistas ir vaistas, tik reikia protingai jas vartoti.