Tymais gali susirgti ne tik vaikai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Kone išnaikinta liga ir vėl sugrįžo stipriu pajėgumu į Europą – Vokietijoje nuo tymų mirė 18 mėnesių berniukas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad po tymų protrūkio Europoje ir Vidurio Azijoje būtina kuo skubiau didinti skiepų apimtis, kad liga neplistų. Per praėjusius 2014 m. ir pirmuosius šių metų mėnesius pasaulyje užfiksuoti 22 tūkst. tymų atvejų. Tuo tarpu Šiauliuose paskutinis tymų atvejis užfiksuotas 2010 m., sako Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti vedėjos funkcijas, Rita Švambarienė.
Liga pasenėjo – serga ir vyresnio amžiaus žmonės
„Paskutinis atvejis Šiauliuose buvo 2010 m., jis buvo atvežtinis – vyriškis kaip tik grįžęs iš kelionės susirgo. Prieš kelerius metus Vilniuje tymų sergamumas buvo pakilęs iki 20–30 atvejų, o mes dar kol kas neturime. Tačiau mažėjančios skiepijimo apimtys, be abejo, verčia suklusti ir suabejoti, ar ilgai nebus tokių susirgimų“, – sako ŠVSC vyriausioji specialistė.
Tymai – tai infekcija, perduodama per oro lašelius. Ilgą laiką buvo manoma, kad ji yra vaikų liga, bet paskutiniais metais matyti, kad serga ne vien vaikai, bet ir suaugę asmenys, kurių imunitetas yra išblėsęs.
„Iš tikrųjų turbūt visų ligų vaizdas keičiasi – vienos ligos jaunėja, kitos senėja. Tai apie tymus šnekant galima pasakyti, kad senėja šis susirgimas, pradeda sirgti suaugę ir jauni žmonės – čia anksčiau buvo atsiradęs toks protrūkis Kaune, kai susirgo studentai, o paskutinis prieš kelerius metus – Vilniuje. Sirgo įvairaus amžiaus žmonės, buvo net ir senų, užsikrėtusių nuo vaikų, kurie ir pradėjo tą susirgimą, nes buvo neskiepyti“, – aiškina R. Švambarienė.
Nuo tymų skiepijama trivalente vakcina, į kurios sudėtį be tymų įeina raudonukės ir epideminio parotito, liaudiškai šnekant, kiaulytės sukėlėjai. Vakcinuoti pradedama nesulaukus 2 metų amžiaus ir po to prieš mokyklą.
Tymų simptomai ne visada ryškūs
Susirgimas iš pradžių pasireiškia bendrais požymiais, kaip ir daugelio kitų susirgimų, – pakyla aukšta temperatūra, prasideda kataras (gleivinės uždegimas), pradeda perštėti gerklę, ją skauda, ji paraudusi. Tada jau virusas pradeda plisti organizme. Atsiranda papulinis bėrimas – jis tamsiai rausvas, susilieja tarp savęs, beria dėmėmis. Šis bėrimas atsiranda po karščiavimo ir kataro, praėjus 3–4 paroms. Pirmiausia pradeda berti galvos sritį, veidą, po to bėrimas pereina į liemenį, galūnes. Bėrimas laikosi apie savaitę, vėliau pradeda blėsti. Jam beblėstant atsiranda pigmentacija – odos pleiskanojimas. Taip pat gali atsirasti gleivinių išbėrimas, konkrečiai gomurio – pražiodinus ligonį, matosi vadinamos Filatovo-Kopliko dėmelės, atrodo lyg aguonų priberta į burną. Gali atsirasti ir akių gleivinės paraudimas, jautrumas šviesai, žmogus negali žiūrėti nei į saulę, nei į šviesą, nes akys yra dirglios.
„Vieniems bėrimas gali būti ne toks išreikštas, bet vienareikšmiškai bėrimas yra išskirtinis požymis. Kadangi tai yra virusinė infekcija, specifinio gydymo kaip ir nėra. Jeigu kreipimas į medikus, užtrunka, ar bėrimas nepastebėtas, arba jis nelabai būna išreikštas, tai gali vystytis ir komplikacijos – ausų, plaučių uždegimai, smegenų encefalitai“, – sako R. Švambarienė.
Tymus įmanoma sustabdyti
Tymai gali būti sustabdyti tik vakcinacijos pagalba. R. Švambarienė sako, kad situacija pakankamai liūdna – skiepijimo apimtys ženkliai mažėja. Anksčiau skiepijimo apimtys buvo labai aukštos – 98–99 proc., o dabar jos siekia tik 90 proc. ir toliau mažėja.
Taigi vienareikšmiškai galima manyti, kad kiekvienais metais atsiranda imlus šiam virusui sluoksnis – vaikų daugėja, jie maišosi tarp kitų žmonių ir taip galimybė susirgti didėja. Reikia atsižvelgti ir tai, kad medicinoje niekas neturi 100 proc. garantijos – taigi ir vakcina nuo tymų kai kuriems gali nesuveikti, t. y. gali neišsivystyti imunitetas nuo tymų. Taigi prie neskiepytų vaikų pridėjus vieną kitą paskiepytą, bet neįgavusį imuniteto – taip atsiranda didesnė tikimybė atsirasti grupiniams susirgimams ar net protrūkiams. Atsižvelgiant į tai, kad virusas yra ganėtinai lakus, labai greit plinta aplinkoje ir tarp žmonių, tos galimybės išplisti šiems susirgimams dar labiau padidėja.
„Kai yra toks susirgimas, tai, be abejo, reikia būti budriems ne tik medikams, bet ir visiems visuomenės nariams. Pradedama skleisti daugiau informacijos, reikėtų, kad šeima ir kolektyvai peržiūrėtų skiepijimo apimtis, vėdintųsi patalpas. Virusas yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, greit inaktyvuojasi karštyje, tai galima išlyginti rūbus ar patalynę, pagarinti. Virusas taip pat jautrus įvairiems dezinfekantams“, – pasakoja R. Švambarienė.
