Vis daugiau skleidžiama informacijos apie žmonių netinkamą gyvenimo būdą. Netgi išsivysčiusios šalys turi daugybę žmonių su sveikatos sutrikimais dėl gyvensenos. Tarša didėja, žmonės mažiau juda ir nesirūpina, ką dedasi į burną. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMPLC) duomenimis, daugybė tyrimų liudija faktą, kad keičiant higienos ir gyvensenos įgūdžius galima džiaugtis puikia sveikata ir gyventi ilgiau.

Paula ALKSNĖ

Lietuviai nesaugo savo sveikatos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kol kas negali džiaugtis statistiniais duomenimis – ir taip jau 10 metų. Lėtinės neinfekcinės ligos (širdies ir kraujagyslių sistemos, lėtinės plaučių ligos, vėžys, diabetas) yra pagrindinė mirčių priežastis – 2012 m. jos nulėmė net 68 proc. visų mirčių. Daugiausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 17,5 milijonai žmonių per metus (7,4 mln. nuo išeminės širdies ligos, 6,7 mln. nuo insulto).
Europos Sąjunga, kartu ir Lietuva neišvengia ir ankstyvosios mirties atvejų – pagrindines pirmalaikes mirties priežastis, pavyzdžiui, nelaimingi atsitikimai, vėžys, kvėpavimo arba kraujotakos ligos, lemia ekonominės, socialinės ir darbo sąlygos.
Žmogaus studijų centras atliko tyrimą, kuris parodė, kad lietuviams būdingi labai aukšti save žalojančio elgesio rodikliai – tai alkoholio, narkotikų, perdėtas vaistų vartojimas, rūkymas, nesveika mityba, stresas, netinkamas darbo ir poilsio režimas.

Reikalingas motyvuotas gerų įgūdžių formavimas
Sveikatos pagrindas – natūrali ir sveika gyvensena, tinkamai leidžiamas laisvalaikis, nevarginančios darbo sąlygos, grynas oras. Savaime aišku, kad verčiamas žmogus nieko nepasieks – žmonės turi būti patys motyvuoti rūpintis savimi.
PSO sveikatą apibrėžia kaip fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę, kurios ugdymas ir higienos įgūdžių formavimas turi būti pačiu svarbiausiu sveikatos stiprinimo veiksniu. Motyvuotas gerų įgūdžių siekimas ir formavimas reikalingas ugdyti teigiamas nuostatas ir kritinį mąstymą, kuris praverčia tuomet, kai reikia įveikti socialinį spaudimą bei atsirinkti reikalingą ir sveikatai naudingą informaciją.
„Sveikatos įsitikinimų teorija (Health Belief Model, Hoschbaum, 1958; Rosenstock, 1960) teigia, kad žmogus, subjektyviai suvokdamas savo sveikatos būklę, stengiasi motyvuotai elgtis taip, kad ją saugotų. O svarbiausias sveikatos įsitikinimų modelio teiginys ir yra tas, kad suvokta ligos grėsmė ir elgsenos, padedančios išvengti ligos, nauda yra pagrindiniai veiksniai, kurie lemia nusiteikimą dėl sveikatos ir pozityvius veiksmus, kurių imamasi sveikatai stiprinti“, – sako SMPLC specialistė Liucija Urbonienė.

Japonai – ilgaamžiškumo rekordininkai
Pasak mokslininkų, sveika mityba užtikrina mažesnį mirtingumą, 90 proc. antrojo tipo diabetą, 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 proc. vėžinių susirgimų.
Puikus pavyzdys – Japonijos Okinavos salos gyventojai, kuriuos net penkis kartus mažiau ištinka insultas, infarktas, žmonės rečiau serga vėžiu. Jų ilgaamžiškumas remiasi į sveiką mitybą ir tinkamą gyvenimo būdą, jų gyvenimo credo – „Esu sveikas, kol man įdomu“.
SMPLC specialistai pateikia keletą japonų higienos ir gyvensenos įgūdžių pavyzdžių, kurie gerina gyvenimo kokybę. Japonai daug juda – nereikėtų gulėti ant sofos, verčiau eiti pasivaikščioti, iškylauti gamtoje. Rekomenduotina kasdien praleisti 20–30 min. gryname ore, rytą daryti mankštą. Japonų gydytojai sako, horizontali padėtis rekomenduojama tik 9 val., nes gulint ilgiau, atsiranda sveikatos sutrikimų ir pažeidžiama kraujo apytaka.
Taip pat svarbu gerai sukramtyti maistą, riboti baltos duonos vartojimą, reikėtų vengti keptų patiekalų, jautieną, avieną ir kiaulieną pakeisti žuvimi ir vištienos krūtinėlėmis. Labai svarbu kasdien valgyti daržoves, gerti daug vandens. Geriausia valgyti vietinius vaisius, nes iš jų organizmas pasisavina net 80 proc. vitaminų, o iš egzotinių kraštų – tik 30 proc.