Lina ABROMAVIČIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje šiltuoju metų laiku sulaukiama daugiau vaikų, todėl ypač vasarą gydytojams tenka intensyviau dirbti. Daugiausiai atvyksta besiskundžiančių virusinių infekcijų simptomais ar patyrusių traumas, tačiau yra vaikų, kurie dėl užimtumo stokos atvyksta gydytis ir psichikos problemų. Pasak medikų, daugumos traumų ar ligų galima išvengti. Tėvai turėtų labiau domėtis, ką jų vaikai veikia dieną, o tamsiuoju paros metu neleisti į lauką – tada ir atsitinka daugiausiai nelaimių.

Geriausiai apie vaiką žino šeimos gydytoja
Pasak Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjos pediatrės Liudos Gražinos Bekerienės, per porą vasaros mėnesių dėl įvairiausių traumų į ligoninę atvyksta tiek vaikų, kiek seniau apsilankydavo per visus metus. Vasarą rajoninių ligoninių vaikų skyriai tam tikrais mėnesiais nedirba, todėl pusę Šiauliuose gydomų moksleivių vasaros atostogų metu sudaro rajono vaikai.

„Daugiausiai vasarą tenka gydyti didžiųjų rajonų vaikus. Taip pat vasarą padaugėja ir vaikų iš užsienio – kasmet gydome apie 30–50 iš užsienio grįžusių ar pasisvečiuoti į Šiaulius atvykusių vaikų. Šiais metais daug buvo sergančių virusinėmis ir infekcinėmis ligomis“, - sako L. G. Bekerienė.
Anot medikės, gydytojams sudėtingiau gydyti vaiką, kurį mato pirmą kartą gyvenime, todėl tėveliai labiau turėtų pasitikėti šeimos gydytojais.
„Šeimos gydytoja geriausiai išmano, kaip būtent vaiką gydyti, nes jį stebi nuo pat mažumės – žino jo ligos istoriją ir kaip dažnai jis serga“, - sako pediatrė L. G. Bekerienė.

Naktimis dažniau prireikia pagalbos
Kadangi tėveliai, augindami savo atžalas labai jais rūpinasi, suskaudus pilvukui ar pradėjus karščiuoti, į medikus dažniausiai kreipiasi naktį. Pasak L. G. Bekerienės, taip yra dėl to, kad naktį rajonų ligoninių stacionarai nedirba, o išsigandę tėvai bet kokį vaiko negalavimą priskiria būtinajai pagalbai, todėl kartais atvežami vaikai dėl paprasčiausio pykinimo ar viduriavimo.
„Naktį pas šeimos gydytoją nėra galimybės apsilankyti, tačiau dienos metu geriausiai kreiptis į jį. Keisčiausia tai, kad iš rajonų pas mus plūsta tėveliai su savo vaikais ir dienos metu. Kodėl nevyko į savo polikliniką, aiškina, jog Moters ir vaiko klinikoje suteikiama geresnė medicinos pagalba. Tuo galime pasidžiaugti, tačiau mums didesnis srautas sudaro ir problemų – padidėja krūvis medikams, žmonėms reikia laukti eilėse, o tai kelia ir gyventojų nepasitenkinimą“, - sako gydytoja L. G. Bekerienė.

Tuo pačiu metu į priėmimo skyrių atvyksta vaikai, kuriems reikalinga būtinoji ir nebūtinoji pagalbos. Vaikui, kuriam nereikia būtinos pagalbos, tenka palaukti. Žinoma, sunku paaiškinti mamai, kodėl jos vaikas pirmiau atvykęs už kitą turi laukti eilėje. Dėl šių priežasčių, geriau kreiptis į šeimos gydytoją, juolab, kad suteikus pagalbą, vaikas vistiek bus gydomas bendrosios praktikos gydytojo.

Traumų priežastys – vaikų nepriežiūra
Pasak Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjo vaikų chirurgo Povilo Venckaus, vaikai nėra tinkamai išauklėti, kad savimi rūpintųsi, todėl ir patiria daugiau traumų.
„Tėvai pasakoja istorijas, kaip vaikas netyčia išsprūsta iš rankų ir patiria traumų. Auklėti reikia taip, kad pats vaikas gebėtų savimi rūpintis. Jei viskas leidžiama mokykloje, tą patį daro ir gatvėje, kieme, todėl patiria pačių įvairiausių ir net pavojingiausių traumų.
Šiemet du vaikai iškrito iš medžių – jiems teko operuoti žarnynus. Vaikui svarbu įskiepyti, jog aplink slypi ir pavojai. Tada bus išugdoma ir savisauga“, - sako P. Venckus.
Kita traumų priežastimi įvardijo transportą. Vaikai, anot P. Venckaus, nesupažindinti su viešuoju transportu. „Šiais laikais nuo mažens vaikai yra vežiojami automobiliu į mokyklą, dėl to vaikai praranda galimybę išmokti elgtis gatvėje, eiti perėja, nemoka naudotis viešuoju transportu. Juk artėja rugsėjo pirmoji, o vaikai visiškai nemoka elgtis gatvėje, todėl nieko keista, jog padaugėja ir traumatizmo atvejų“, - sako P. Venckus.

Nelaimių padažnėja ypač rugpjūtį, kai tėvai parsiveža vaikus iš stovyklų ar atostogų kaime ir vaikai namuose lieka vieni.
„Kol nesutemsta, vaikai namo negrįžta. Tamsiuoju paros metu vaikai labiau išsiblaškę, pavargę, sutrinka jų orientacija aplinkoje, todėl įvyksta nelaimių, sunkiausių traumų. Nors iš tikrųjų traumatizmo atvejų vakare turėtų mažėti – tėvai grįžta iš darbų ir turėtų prižiūrėti savo vaikus“, - sako vaikų chirurgas.

Vaikų psichikos ligos dėl užimtumo trūkumo
Į Vaikų psichiatrijos skyrių vasarą vis dažniau patenka vaikų dėl sutrikusio elgesio. Dauguma jų – iš socialinės rizikos šeimų, todėl vartojantys alkoholį.
„Padaugėjo vaikų iš globos namų, sanatorinių įstaigų, vasarą jie grįžta ir prie alkoholio, narkotikų. Agresyvoki vaikai pas mus patenka net su policija. Yra ir tokių, kuriems dėl alkoholio būtina suteikti pagalbą“, - sako Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja vaikų psichiatrė Silva Krištaponienė.

Vaikų psichiatrijos skyriuje vyksta renovacija, todėl su vaikais dirbti sudėtingiau. Kasmet daugėja vaikų, sergančių psichikos ligomis – 2010 metais Šiauliuose buvo 56, 2011 metais – 67, o šiemet nuo birželio mėnesio į Vaikų psichiatrijos skyrių pateko net 86 vaikai.
Anot S. Krikštaponienės, į šį skyrių patenka vaikai dėl užimtumo stokos. „Ne visi tėvai išgali vaikus išleisti į stovyklas, neveikia meno ar sporto būreliai, todėl vaikai išeina į gatves ir tada atsiranda neišvengiamų problemų. O tie, kurie didesnę dienos dalį praleidžia prie kompiuterių, tampa dar ir agresyvūs – kompiuteris gali sukelti net psichozę“, - kalba vedėja vaikų psichiatrė S. Krištaponienė

Anūkai iš užsienio – galvos skausmas seneliams
Dažnai tėvai į namus kviečia greitąją pagalbą ir nesant skubios pagalbos poreikio. Per metus iš visų 46 tūstančių ligoninėje apsilankančių vaikų 57 vaikai patenka į Vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo reanimatologo Valerijaus Lapšino teigimu, į tokį skyrių patenka sunkiai sergantys ir vaikai po operacijų. „Pas mus būna trys terapiniai ligoniai, o ketvirtas – chirurginis. Ir taip beveik visada galioja ši proporcija“, - sako V. Lapšinas.
Susirgę vaikai, kuriuos tėveliai atveža atostogauti į Lietuvą, dažnai sukelia problemų seneliams, kurie negali būti atsakingi už anūkus ir gydymo įtaigoje už juos pasirašyti, jei nėra tėvų įgalioti tai daryti. Taip pat neturintys sveikatos draudimo lietuviai, kurie Lietuvoje neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, sulaukia tik būtinosios pagalbos, o už gydymą ar sunkias vaiko operacijas turi sumokėti.
„Kad vaikas susižeis, didesnė tikimybė vasarą. Žiemą paslydęs ar pargriuvęs vaikas atsistos ir toliau nueis, o vasarą yra tikimybė, kad gali nukristi“, - sako P. Venckus.