Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė Kristina Augustytė vaikams saldumynais pataria mėgautis tik per šventes – taip bus išvengiama nereikalingų sveikatos problemų.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologės Kristinos Augustytės, remiantis sveikos mitybos piramide, vaikas turi nuo pat mažumės išmokti valgyti – įprasti reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei du kartus per dieną užkandžiauti. Labai svarbūs yra pusryčiai, kurių pradėjus eiti į mokyklą vaikas dažniausiai atsisako, nes nori ilgiau pamiegoti. Tokios klaidos nereikėtų daryti. Gerai subalansuoti pusryčiai aprūpina organizmą ne tik energija, bet ir būtiniausiomis vertingomis maistinėmis medžiagomis: vitaminais, mikroelementais, biologiškai aktyviomis medžiagomis, todėl nuo pat ryto tampa lengviau susikaupti, mąstyti, pradėti darbus, kadangi smegenys turi pakankamai medžiagų. Kad būtų užtikrinta sveika vaiko mityba ir mokykloje, tampa populiaru į mokyklą vaikui įdėti sumuštinių dėžutes, kurios, pasak dietologės K. Augustytės, puikus būdas mokyti vaiką sveikai užkandžiauti.

Mokinių mitybą formuoja tėvai
Anot K. Augustytės, vaikai visko mokosi iš tėvelių, todėl mitybos įpročiai – ne išimtis. Jei tėvai nevalgo pusryčių, nevalgys ir vaikai. Būtina stengtis vaikui sudaryti galimybę bent tris kartus per dieną gauti šilto maisto. Tai ypač svarbu augančiam organizmui.
„Jei neišeina pusryčiams išvirti košės, tai vaikui bent sumuštinį reikia padaryti, ar varškės duoti, nors šiltam maistui visada teikiama pirmenybė. Tiesa, kalbant apie pusryčių košes, reikėtų priminti, jog vaikui sveikiausia ne saldžios košės. Turtingiausia košė – grikių. Tačiau svarbiau, kad vaikas košę mėgtų – kasdien galima virti skirtingą košę, taip greit neatsibos, o ir daugiau organizmui naudos bus“, - sako dietologė K. Augustytė.
Nuo pat mažumės mokomas kaip rinktis maistą, vaikas, K. Augustytės teigimu, augs sveikesnis, o pripratęs prie režimo – valgyti tam tikrą valandą ir šiltą, mažiau užkandžiaus ir nevalgys nereikalingų nesveikų gaminių.

Namuose paliktas maistas sveikiau
Iš mokyklos parskubėję mokinukai, kaip vasarą iš kiemo, dažnai yra įpratę kažką suvalgyti, todėl dietologė K. Augustytė pataria mažiesiems palikti paruošto maisto – antraip vaikas užkandžiaus tuo, kas paklius po ranka arba dar blogiau – eidamas iš mokyklos nusipirks saldumynų ar bulvių traškučių, kurie augančiam vaikui ne į naudą.
„Jei pirmokas, sugrįžęs iš mokyklos namuose nėranda suaugusiojo, kuris galėtų paruošti šviežio maisto, tėvai turėtų tuo pasirūpinti iš vakaro. Paruoštą rimtą maistą vaikas galbūt pats namuose gali pasišildyti. Tėvai turėtų pasirūpinti vaiko mėgstamomis daržovėmis, vaisiais iki kol grįš ir bus ruošiama vakarienė – taip apsaugos vaiką nuo nesveiko maisto“, - sako K. Augustytė.
Pasak K. Augustytės, mikrobangų krosnelės naudojimas – kiekvienos šeimos reikalas ir jei vaikas kitu būdu nemoka pasišildyti maisto pats, tinka ir šis. „Šiltas maistas bet kuriuo atveju geriau“, - sako dietologė.

Sumuštinių dėžutės turinys – ne tik sumuštinis
Labai populiarios tapo sumuštinių dėžutės, kurias tėveliai, ruošdami vaikus mokyklai, įtraukia ir į pirkinių sąrašą. Dažnas tėvas pagalvoja, kas geriau – sumuštinių dėžutė, kurią patys tėvai paruošia namuose ar šilti pietūs mokykloje? Pastaraisiais metais daugumai tenka rinktis pirmąjį variantą, nes ne visose ugdymo įstaigose moksleiviai maitinami sveikai ir skaniai, o ir tėvai geriau žino, ką mėgsta jų vaikas. Taip pat iš namų įdėtas maistas atsieina pigiau.
Dietologė K. Augustytė sako, jog į sumuštinių dėžutę galima įdėti net vaiko mėgiamų daržovių ar vaisių – tai puikiai tinka užkandžiams. Taip pat gali būti dedamos mėgiamos uogos, obuolys ar kriaušė. Užkandžiams mokykloje puikiai tiks ir jogurto indelis.

„Jei vaikui į mokyklą bus dedama sumuštinių dėžutė, kad ir joje ne uogos, o sumuštinis su juoda duona ir sūriu, vaikas augs žymiai sveikesnis ir tėvams bus lengviau koreguoti vaiko mitybą – žinos, ką vaikas valgo ir taip bus išvengiama nesveiko maisto“, - kalba K. Augustytė.
Ruošiant sumuštinius būtina rinktis sveikesnius produktus – juodą duoną, sviestą, o ne jo pakaitalus ar margariną. Anot K. Augustytės, ant sumuštinio dėti puikiausiai tinka ir namuose virta mėsa, sūris ar kumpelis.
Maisto dėžutės vaikui reikalingumas priklauso nuo gaunamo maisto mokykloje. Anot K. Augustytės, jei vaikas gauna papildomai vaisių, į mokyklą užkandžiams maisto nebūtina ir dėti.

Puokštė ligų – blogos mitybos pasekmė
Nesveikai besimaitinančius vaikus kamuoja nutukimo problemos, dažnai graužia rėmuo – vaikai valgo per saldžiai, per riebiai. Prasta mityba išprovokuoja daugybę ligų. „Vaiko organizmui dažnai trūksta mineralų, sutrinka vystymasis ir dėmesys, pradeda vystytis nutukimas ir cukraligė. Daug druskos vartojantiems vaikams padidėja kraujospūdis, sutrinka virškinimo sistema, atsiranda tuštinimosi problemų – dažnai užkietėja viduriai. Skubančioje visuomenėje nespėjama kaskart gaminti šviežio maisto – kuo šviežesnis maistas, tuo jis sveikesnis, tačiau visada reikia atsižvelgti ir į galimybes“, - teigia dietologė.

Anot K. Augustytės, geriau maistą pasiruošti iš vakaro. Pagal sveiką mitybos piramidę turima laikytis pagrindinių principų – reguliarumas, maisto įvairumas, saikingumas. Pagrindas turėtų būti grūdiniai produktai, vaisiai daržovės, mėsa ir mažiausias kiekis turėtų būti riebalų ir cukraus.
„Renkantis pusgaminius, galima rinktis šiek tiek kokybiškesnius – grynesnius ir be papildomų priedų. Taip pat vertėtų skaityti etiketes, kuriose nurodoma sudėtis – vengti E621 priedų“, - sako K. Augustytė.

K. Augustytė mano, jog palaipsniui mokyklose atsiras vaikų, kurie valgys tik sveiką maistą, tačiau tam vaikus reikia psichologiškai nuteikti. Jei tėvai namuose nerodys tinkamo pavyzdžio, nereikėtų dėti vilčių, jog ir vaikas tinkamai maitinsis. O sprendžiant vaiko sveikatos problemas, kurios susijusios su mityba, pirmiausiai tikrinami tėvelių mitybos įpročiai – ieškoma klaidų, kurias daro tėvai.

Aktyvus organizmas reikalauja daugiau maisto medžiagų
Anot K. Augustytės, kaip mityba, taip ir fizinis krūvis priklauso nuo vaiko aktyvumo. Jei vaikas aktyviai žaidžia kieme, jis daugiau energijos išeikvoja, todėl jo organizmas ir daugiau maisto reikalauja. Papildoma veikla vaikui visada į naudą, nes sėdėjimas prie kompiuterio neduoda naudos. „Augantis vaikas turi kasdien būti fiziškai aktyvus, nes sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus, vaikas užkandžiauja nesąmoningai. Svarbūs patarimai – valgyti tik virtuvėje, galvoti apie maistą, gerai viską sukramtyti. Vaikai, imdami pavyzdį iš suaugusiųjų, dažnai valgo skubėdami ir pagrindinius valgymo etapus praleidinėja. Paauglystėje tai labai būdinga merginoms, kurios laikosi dietos. Kuo jaunesnis vaikas, tuo didesnis maisto poreikis“, - sako dietologė.
Dietologė primena tėveliams, jog savo atžalų maistu geriau nelepintų. „Maistas neturėtų būti dovana ir skanėstais nereikėtų lepinti. Vaikus geriau džiuginti kinu, koncertu, čiuožinėjimu ant ledo ar panašiai. Vaiką sužavėti ir palepinti galima ne tik per skrandį, o aktyvus poilsis duos daugiau naudos tiek vaikui, tiek jo organizmo vystymuisi“, - apie lepinimą maistu perspėja dietologė.

Vaiko mitybą reguliuos jau nuo darželio
Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Renatos Jarašūnienės teigimu, iki šių metų vasaros pabaigos galiojo senos moksleivių maitinimosi nuostatos, kurios keitėsi liepos mėnesį. Sveikatos biuro specialistai pastebėjo, jog vaikui būtina reguliuoti mitybą jau nuo darželio. Dabar patvirtintas mitybos aprašas galioja ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir neformaliose vaikų mokymosi įstaigose.

„Liko tie patys maitinimosi valgiaraščiai – jais gali remtis mokyklos valgyklos. Jei mokyklose atsiranda poreikis įtraukti savo patiekalų, tai turėtų būti derinama su teritoriniu visuomenės sveikatos centru“, - sako R. Jarašūnienė. Anot R. Jarašūnienės, mitybos režimo reikia laikytis ir pradinėse, ir vyresnėse klasėse. Jei nėra galimybės maisto nusipirkti mokykloje, vaikams reikia įdėti sumuštinių dėžučių. Į jas R. Jarašūnienė pataria dėti duonos produktų ar daržovių ir rečiau – pieno, varškės produktų. „Jei tėvai visgi nori kažką įdėti vaikui užkandžiams, patartina dėti vaisių ar daržovių, augančių sode. Morka, kaip daržovė, gali atstoti net saldumynus. O jei norisi dar saldžiau – galima duoti džiovinto obuolio, kuris saldus natūraliai“, - sako sveikatos specialistė.
Anot R. Jarašūnienės, vaikas išmoksta ne to, ką mato, bet ir ką girdi. „Namuose esantis režimas ir maitinimas labai jaučiasi – pasitaiko tokių atvejų, kai vaikas nežino, kas yra mėsos kukulis ir kodėl jį turėtų valgyti. Tokie atvejai dažnai pastebimi dar darželiuose. Tai sąlygoja vaiko mitybos supratimą ir įpročius“, - sako R. Jarašūnienė.

Draudžiami produktai mokyklose
„Draudžiami produktai mokyklose liko tie patys. Turi būti atsisakyta traškučių. Seniau buvo nerekomenduotini – dabar atsirado žodis draudžiama. Draudžiamųjų produktų sąraše yra – bulvių, kukurūzų traškučiai, spraginti kukurūzai, saldainiai, šokoladas, konditerijos gaminiai su šokolado kremu ar glaistu, sūrūs konditeriniai gaminiai. Taip pat draudžiami energiniai ir gazuoti gėrimai, gaminiai, pagaminti iš kavamedžio pupelių, guma su maisto priedais, kava, gilių ar grūdų gėrimai, kisieliai, sultinių koncentratai, rūkyti, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai. Organizuojant vasaros stovyklas kai kuriems gaminiams daromos išimtys – leidžiama naudoti konservus“, - draudžiamus produktus mokyklose vardijo R. Jarašūnienė.

Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Renatos Jarašūnienės teigimu, vaiko mityba reikia pradėti rūpintis jau nuo darželio, nes yra vaikų, kurie net nežino, kas yra mėsos kukulis ir kodėl jį turėtų valgyti.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.