Pasak gydytojų kardiologų, stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių susirgimams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apie 52 procentus žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Manoma, kad daugiau nei 70 proc. sergančiųjų kenčia dėl streso, patiriamo darbe.
Stresas kelia pavojų sveikatai
„Stresas šiuolaikiniame pasaulyje tapo vienu didžiausiu pavojumi sveikatai. Remiantis atliktos apklausos duomenimis, per 70 proc. apklaustų gydytojų kardiologų aiškina, kad žmonės daugiausia streso patiria būtent darbe. Tačiau svarbu žinoti tai, kad darbo vietose patiriamas stresas ne tik pavojingas sveikatai, tačiau daugeliu atvejų stresas pakiša koją ir produktyviam darbui.
Streso žala sveikatai nuosekliai auga ir paliečia vis didesnę visuomenės dalį, tai skatina imtis streso prevencinių priemonių. Dėl to specialiai yra rengiami socialiniai projektai, kurių metu darbuotojai mokomi, kaip reikia valdyti stresą.
Kas trečias apklausoje dalyvavęs kardiologas linkęs manyti, kad pacientai, susirgę arba sunkiau sveikstantys dėl patiriamo streso, sudaro 71–100 proc. visų į gydytojus besikreipiančiųjų pacientų. Labiausiai stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. Lietuvoje kas antros mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Kaip rodo statistiniai duomenys, Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų yra vienas didžiausių Europoje.
Tipiškos streso sukeltos ligos – hipertenzija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Nuo streso ypač kenčia mūsų širdis. Tyrimais įrodyta, kad vyrams apie 40-uosius metus stresas gali tapti ūmaus miokardo infarkto, stenokardijos priepuolių, hipertenzinės krizės, prieširdžių virpėjimo priepuolių priežastimi.
Stresas savo „juodą darbą“ gali „dirbti“ ilgai ir nepastebimai, o pasireikšti netikėtai, juk dažnai girdime apie tai, kaip sveikas, geros fizinės būklės vyras eidamas į darbą ar net atostogaudamas patyrė miokardo infarktą. Todėl reikėtų itin rimtai peržiūrėti savo dienos krūvį ir aplinką, nes sveikata yra didžiausias turtas.
Patarimai, kaip kovoti su stresu
Jeigu jau pasibeldė stresas, sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite įvertinti iš naujo, į susidariusią padėtį pažvelkite iš šono, tarsi kito žmogaus akimis. Nelaikykite jausmų ir emocijų savyje. Taip elgdamiesi tik prisišauksite nelaimę ir krūvas ligų. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus draugams, šeimos nariams, bendradarbiams ar psichologui. Puikus būdas sustabdyti stresą – fizinis aktyvumas. Galima pasirinkti tai, kas jums patinka ir padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, ėjimas iš darbo namo pėsčiomis ar trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką. Galima sportuoti ir aktyviau - tinka bėgimas, važiavimas dviračiu ar riedučiais, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai.
Parengė Lina ABROMAVIČIENĖ
