Inkstų ligų gydytoja A. Zamauskaitė sako, kad sveiko ir sergančio žmogaus šlapimas skiriasi, nors kartais jo spalva ar kvapas gali pakisti dėl maisto, o ne dėl sveikatos sutrikimų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šlapimo tyrimas, kaip ir kraujo, yra vienas iš dažniausiai atliekamų. Šio tyrimo rezultatai gali pranešti ne tik apie inkstų ar šlapimo takų, bet ir kitų žmogaus organų ar sistemų ligas. Kartais ligą išduoda šlapimo spalva, drumstumas, kraujas šlapime, kitos fizinės ar cheminės šlapimo savybės. Inkstų ligų gydytoja Aurelija Zamauskaitė sako, kad sveiko ir sergančio žmogaus šlapimas skiriasi, nors gali būti, kad jo spalva ar kvapas pakinta dėl maisto, o ne dėl sveikatos sutrikimų.
Sveiko žmogaus šlapimo savybės
Pasak A. Zamauskaitės, geras šlapimas yra tas, kurio savybės atitinka fiziologines normas, o pagrindines šlapimo savybes nusako jo spalva, kvapas, skaidrumas, santykinis tankis, šlapimo pH (rūgščių ir šarmų santykis) ir cheminė sudėtis. Tačiau kartais šlapimo spalva išduoda ligą.
„Šlapimo spalva vertinama vizualiai, laikant cilindrą su šlapimu šviesoje prieš baltą foną. Sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesios iki sodrios geltonos ir tai lemia jame esančios cheminės medžiagos bei šlapimo koncentracija. Šlapimo spalva priklauso nuo maisto – šlapimas gali nusidažyti tam tikra spalva suvalgius mėlynių, rabarbarų, vyšnių, burokėlių, paprikų, morkų, apelsinų ir kt., taip pat įtakos turi pigmentai – žalsvo atspalvio rudą, tarsi alaus, spalvą gali nulemti tulžies pigmentų buvimas šlapime, o rudai oranžinę – padaugėjęs tulžies pūslės išskiriamo pigmento urobilinogeno kiekis. Rausva šlapimo spalva gali būti dėl vaistų: priešuždegiminių preparatų, o aspirinas šlapimą nudažo rožine spalva. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jei šlapime yra šviežio kraujo, jo spalva bus ryškiai raudona, jei seno kraujo – ruda ar rausvai ruda. Tai pastebėjus, reikia kreiptis į gydytoją“, - sako A. Zamauskaitė.
Aitrus šlapimo kvapas – galimas sutrikimas
Pasak A. Zamauskaitės, sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra neaštraus specifinio kvapo, tačiau jei šlapimas yra amoniako kvapo, tai gali reikšti, kad žmogus serga šlapimo pūslės uždegimu ar šlapimo takų infekcija. Kartais ir sveiko žmogaus ilgiau pastovėjęs šlapimas gali skleisti amoniako kvapą. Jei šlapimas kvepia obuoliais, yra tikimybė, kad žmogus serga cukriniu diabetu. Įvairus aštrus maistas, vaistai (antibiotikai) taip pat gali pakeisti šlapimo kvapą“, - įspėja gydytoja.
Tiriamas ir šlapimo rūgštingumas
Rūgščių ir šarmų balansas mūsų organizmui yra labai svarbus, nes rūgštėjimas gali skatinti ligų vystymąsi. Todėl yra tiriamas ir šlapimo rūgštumas. Pasak A. Zamauskaitės, sveiko žmogaus, valgančio įvairų maistą, šlapimo reakcija yra silpnai rūgšti arba neutrali (pH 4,5–7,8). Jei žmogus valgo daug mėsos, jo šlapimas gali parūgštėti, jei daug augalinio maisto ir pieno produktų – tapti šarmingesnis. Jei šlapimo pH reakcija labai rūgšti, galima įtarti, kad žmogus badauja ir / arba serga cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, karščiuoja. Jei šlapimo reakcija šarminė, galima daryti prielaidą, kad žmogus vartoja tam tikrų vaistų ir / arba vemia, viduriuoja. Šarminė šlapimo reakcija yra pas besilaukiančias moteris, sergant šlapimo pūslės uždegimu arba kai šlapimas buvo ilgai laikytas.
Nuosėdos susidaro ir esant sveikam
„Sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra skaidrus. Drumstumą gali lemti gausus leukocitų pūlių ir / arba bakterijų, druskų, riebalų, ląstelinių elementų, gleivių, kraujo atsiradimas šlapime. Jeigu šviežias šlapimas drumstas arba labai drumstas, daroma prielaida, kad organizme vyksta patologinis procesas. Tiesa, ilgiau pastovėjusiame sveiko žmogaus šlapime irgi susidaro nuosėdų, kurios vizualiai žiūrint primena neryškų debesėlį. Vėsioje vietoje laikomame sveiko žmogaus šlapime gali nusėsti rausvo atspalvio uratinių (susidaro iš šlapimo rūgšties), šiltoje – baltų fosfatinių nuosėdų.
Nuosėdos skirstomos į neorganines ir organines. Neorganinės nuosėdos yra įvairios druskos. Tam tikras neorganinių druskų kiekis gali būti ir sveiko žmogaus šlapime“, - aiškina gydytoja.
Pasak A. Zamauskaitės, organinės nuosėdos dažniausiai susidaro iš leukocitų, eritrocitų, kitų ląstelių, audinių dalių. Nors šlapime gali būti aptinkama ir kitų nuosėdų: vaistinių preparatų kristalų, piktybinių navikų ląstelių, spermatozoidų ar prostatos sekreto.
„Šlapimo nuosėdų nustatymas yra labai svarbus tam tikrų ligų diagnostikai. Organinių nuosėdų atsiranda dėl uždegiminio proceso arba padidėjusio inkstų kamuolėlių pralaidumo, todėl jų buvimas šlapime siejamas su įvairiais infekcinės, imuninės kilmės uždegimais. Neorganinės šlapime esančios nuosėdos arba druskos sudaro sąlygas vystytis akmenligei, podagrai, kitoms ligoms“, - sako gydytoja.
Kraujas šlapime – ligos pasekmė
A. Zamauskaitė sako, kad jei šlapime yra kraujo (eritrocitų), galima daryti prielaidą, jog žmogus serga tam tikromis ligomis, kurios sukelia vidinį kraujavimą, pvz., esant polipams, navikams, sergant tuberkulioze, inkstų uždegimu ar akmenlige ir kt. Sveiko žmogaus šlapime gali būti pavienių eritrocitų po sunkaus fizinio darbo, ilgai pastovėjus.
„Jau minėjau, kad nuo šlapime esančių pigmentų gali priklausyti šlapimo spalva. Tačiau padidėjęs tam tikrų pigmentų kiekis gali reikšti ligas. Sveiko žmogaus šlapime gali būti labai nedidelis kiekis kepenyse išskiriamų tulžies pigmentų bilirubino, urobilinogeno. O padidėjęs bilirubino kiekis šlapime gali byloti, kad žmogus serga kepenų ligomis. Didelis urobilinogeno kiekis nustatomas sergant maliarija, plonosios ir storosios žarnos uždegimu (enterokolitu), tulžies latakų uždegimu (cholangitu), hemolizine gelta, miokardo infarktu, vartojant alkoholio, apsinuodijus. Daug ką apie žmogaus sveikatos būklę gali pasakyti šlapime esantis baltymas. Sveiko žmogaus šlapime yra labai mažas baltymo kiekis, jo padaugėja ir būna nuolat tam tikrų ligų atvejais (pvz., sergant inkstų kamuolėlių uždegimu, diabetine nefropatija, kt.) arba dėl fiziologinių priežasčių, tada jų padidėjimas išlieka neilgai (šlapime gali būti iki 1 g/l baltymo esant nėštumui, intensyviam raumenų darbui, ilgai stovint, nušalus, suvalgius labai daug baltymų turinčio maisto).
Šlapime gali būti ir ketoninių kūnų, kurie atsiranda tam tikrų patologijų atveju, ypač sergant cukriniu diabetu. Ketoninių kūnų gali atsirasti ir fiziologiškai – badaujant arba vartojant daug baltyminio ir riebaus maisto, visai nenaudojant angliavandenių, smarkiai vemiant, viduriuojant“, - teigia A. Zamauskaitė.
Dažnas šlapinimasis – liga ar įprotis?
Šlapinimasis priklauso ne tik nuo ligų, bet ir nuo žmogaus įpročių. Pasak A. Zamauskaitės, norma laikoma, jeigu žmogus šlapinasi iki 6 kartų per dieną ir 1–2 kartus naktį.
„Vidutiniškai per parą žmogus turėtų išskirti 1,5–2 l šlapimo. Išskiriamas per tam tikrą laiką šlapimo kiekis vadinamas diureze. Jei per parą išskiriamo šlapimo kiekis sumažėjęs, būklė vadinama oligurija. Jei padidėjęs – poliurija. Karštą dieną nepakankamai geriant ar sunkiai fiziškai dirbant ir prakaituojant šlapimo išskiriama mažiau ir jis bus tamsesnis. Geriant daugiau skysčių, šlapimo spalva bus šviesesnė ir jo išsiskirs daugiau. Miegant šlapimo išskiriama mažiau. Todėl jeigu per naktį keliatės šlapintis kelis kartus, apie tai verta pasikalbėti su gydytoju“, - teigia A. Zamauskaitė.
Gydytoja įspėja, kad jaučiant norą šlapintis nereikėtų kentėti. Tačiau jei šlapinamasi per dažnai, galima įtarti ir ligą.
Šlapimo pūslės sutrikimai
Pasak A. Zamauskaitės, šlapimo nelaikymas dažnai moterims pradeda vystytis po menopauzės dėl tarpvietės raumenų arba šlaplės silpnumo, hormoninių pokyčių. Gydytoja sako, kad ir jaunoms moterims šių problemų gali atsirasti po pirmojo gimdymo dėl tarpvietės raumenų pažeidimo, nusilpus sfinkteriui (šlaplės sutraukiamajam raumeniui), taip pat didelės fizinės įtampos metu. „Nepriklausomai nuo amžiaus, šlapimo nelaikymas gali varginti po įvairių pilvo ir dubens operacijų. Siekiant išvengti šlapimo nelaikymo, reikėtų stengtis nesirgti šlapimo takų infekcijomis, nesimaudyti šaltame vandenyje, neperšalti, nesirgti makšties uždegimu ar kitomis ginekologinėmis ligomis, po gimdymo būtinai tikrintis pas gydytoją, vengti sunkaus fizinio darbo, nevartoti alkoholio, nerūkyti, atlikti pratimus tarpvietei stiprinti. Retas šlapinimasis, mažas šlapimo kiekis gali būti susiję su inkstų liga, progresuojančiu inkstų funkcijos nepakankamumu, kai kada su fiziologine būkle. Normaliomis sąlygomis rekomenduojama suvartoti iki 2 l skysčių per parą“, - pataria A. Zamauskaitė.
