Lietuvoje daugėja tėvų, nepritariančių profilaktiniam vaikų skiepijimui. Gydytojai ir vaistininkai tokią tendenciją vadina mada bei atkreipia dėmesį, kad masinis atsisakymas skiepytis gali grąžinti seniai pamirštų ligų protrūkius. „Prieš kelerius metus atsiradusios antivakcininės nuotaikos pastaruoju metu yra suaktyvėjusios, ypač skepticizmas jaučiamas didmiesčiuose, tarp jaunų žmonių.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Kitokia situacija yra mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur gyventojai labiau pasitiki tradicine medicina. Visgi susidaro įspūdis, jog skiepų vengimas tampa tam tikra mada. Jos atgarsiai jaučiami ir vaistinėse – vis daugiau tėvų konsultuojasi su vaistininkais, kaip jiems derėtų pasielgti, dalijasi savo abejonėmis ir baimėmis“, - sakė vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė. Jos teigimu, stereotipų apie vaikų skiepijimą kaip niekada gausu. „Dalis tėvų baiminasi šalutinio skiepų poveikio, dėl kurio bus pažeistos kurios nors organizmo gyvybinės funkcijos, kiti įsitikinę, kad skiepai „iššauks“ ligas, treti galvoja, kad natūraliai susiformavęs imunitetas yra stipresnis. Ko gero, tokias nuomones lemia ir tai, kad žmonės nežino arba pamiršta, koks vaikų sergamumas ir mirtingumas buvo tais laikais, kai skiepai neegzistavo“, - svarstė vaistininkė.
Patys skiepijasi, tačiau vengia skiepyti vaikus
Pasak šeimos gydytojos Vaidos Gedgaudienės, neretai tėvai, susirūpinę mažylio sveikata, yra linkę pasiduoti įvairiems gandams, tarp jų ir susijusiems su profilaktiniais skiepais. „Nors mūsų klinikoje ir vaikų, ir suaugusiųjų vakcinavimo mastai nemažėja, pastebėjome, kad būtent dėl skiepų vaikams vyksta gerokai daugiau diskusijų nei anksčiau. Tuo tarpu suaugusieji, pavyzdžiui, vykdami į egzotiškas šalis, be didesnių dvejonių naudoja ne tik privalomus, bet daugelį rekomenduojamų skiepijimų“, - sakė gydytoja. Profilaktinių skiepų vaikams baimė, pasak V. Gedgaudienės, yra perdėta: jei preciziškai laikomasi skiepų kalendoriaus, kurį sudarant atsižvelgiama į daugelį faktorių, bei naudojami tinkami preparatai, skiepijimas yra maksimaliai efektyvus ir saugus. Tuo tarpu privalomų skiepų atsisakymas, gydytojos nuomone, yra pavojinga tendencija, galinti atverti kelią seniai pamirštoms ligoms. „Skiepai leido suvaldyti tokias negandas kaip kokliušas, difterija, tymai, raudoniukė, poliomielitas ir kitas bei išsaugoti milijonų vaikų gyvybes. Kita vertus, jei dabar šios ligos likviduotos, tai nereiškia, jog skiepytis nebereikia – susikaupus tam tikram nevakcinuotų žmonių skaičiui, jų protrūkis gali pasikartoti. Juolab kad šiais laikais toks didelis žmonių judėjimas tarp šalių ir žemynų“, - sakė gydytoja.
Gydytojai pataria nerizikuoti – geriau pasiskiepyti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, prieš kelerius metus Lietuvoje buvo registruojama iki 30 kokliušo atvejų, o 2013 metais jų skaičius šoktelėjo bent trigubai ir sudarė per 100 atvejų. Dauguma ligonių buvo nepaskiepyti vaikai. Kasmet mažylių skiepijimo apimtys mažėja apie 3 proc., o tai sudaro apie 1,5 tūkst. vaikų. „Vaistinė, ko gero, yra ta įstaiga, į kurią pirmiausia užsuka pacientai, sužinoję vieną ar kitą diagnozę. Ir itin sunku guosti tuos, kurių mažyliams nustatyta sunki liga, kurią jau buvo galima kadaise pamiršti. Tuomet paprastai į šoną numetami visi įsitikinimai ir sutinkama su šiuolaikiniu gydymu. Kažin, ar verta rizikuoti tuo, ką medicina jau seniai yra išsprendusi“, - teigė G. Krikščiūnienė.
Šiuo metu Lietuvoje tėvai gali pasirinkti, ar skiepyti vaikus profilaktiniais skiepais, tačiau gydytojai siūlo nepamiršti, kad nustojus skiepyti vaikus, jie bus mažiau atsparesni įvairioms ligoms, tad padidės ir tikimybė susirgti.
