Šiaulių arenoje vykusioje konferencijoje apie inkstų ligas dalyvavo 350 gydytojų ir pacientų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Paula ALKSNĖ
Inkstai – tai porinis žmogaus vidaus organas, kurių forma primena pupeles. Jų tinkamas funkcionavimas reguliuoja vandens ir druskos kiekį organizme, atsiradus inkstų sutrikimams žmogus gali turėti nemažai nepatogumų ir susirgti negailestingomis ligomis.
Kovo 13-oji – Pasaulinė inkstų diena, per kurią visuomenei skleidžiama informacija apie šiuos organus, vyksta įvairios konferencijos, seminarai. Lietuva šią dieną pradėjo minėti prie aštuonerius metus Šiauliuose. Šiais metais 350 gydytojų ir pacientų, turinčių inkstų sutrikimų, kovo 10 d. susirinko į Šiaulių areną, kurioje vyko konferencija.

Inkstų dializė – 60 tūkst. litų per metus
Svarbiausias Pasaulinės inkstų dienos tikslas – tai galimybė atkreipti visuomenės dėmesį į klastingas inkstų ligas, sako prof. Vytautas Kuzminskis.
„Čia yra tokia mūsų šventė, į kurią susirenka gydytojai, slaugytojos ir pacientai bei kalba aktualiausiomis temomis – apie lėtinę inkstų ligą, inkstų nepakankamumą, hiponatremiją, šlapimo rūgštį bei daugelį kitų ligoniams kasdienybėje svarbių temų“, – teigia profesorius.
Per spaudos konferenciją kalbėjęs V. Kuzminskis konstatavo ne itin malonius faktus – sergančiųjų inkstų ligomis pasekmės gana liūdnos, o gydymas brangus. Pavyzdžiui, vieno dializuojamo ligonio gydymas kainuoja 60 tūkst. litų per metus, o šiuo metu Lietuvoje yra apie 1500 dializuojamų ligonių. Tokie ligoniai laukia savo donoro ir inksto transplantacijos – pasirodo, kad ši operacija brangi, dažniau 2–3 kartus pigesnė negu paciento gydymas be transplantacijos.
Gydytojas Algirdas Tamošaitis pastebėjo, jog labai svarbu, kad tarp šeimos gydytojų ir nefrologų, gydančių inkstų ligas, būtų glaudus ryšys ir inkstų ligos būtų diagnozuojamos laiku, kol dar nereikia dializės.
„Nepateisinama, kai sunkios būklės ligonis atsiranda iš kažkur, niekas apie jį nežino. Todėl labai svarbus visuomenės švietimas“, – teigia gydytojas.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje suteikiamos visos paslaugos, esant inkstų ligoms: ligoniai ruošiami pakaitinei inkstų terapijai, hemodializei, transplantacijai, atliekamos gydomosios aferezės – taikomos neurologiniams ir hematologiniams ligoniams. Skyriuje yra dializės poskyris, kuriame atliekamos ūmios ir lėtinės hemodializės, hemodiafiltracijos. Sergantiems sunkiu ūminiu inkstų nepakankamumu atliekamos ilgalaikės lėtos tėkmės hemodializės.

Gyvena su svetimu inkstu
Šiaulių sergančiųjų inkstų ligomis draugijos „Atgaja“ pirmininkė Danutė Račkauskienė 18 metų gyvena su mamos dovanotu inkstu. Per spaudos konferencija ji pasakoja, kad po inksto transplantacijos jos gyvenimas absoliučiai pasikeitė.
„Norisi kalnus versti, nes sveikata gera, gali valgyt ką nori, gerti – kiek nori“, – pasakoja pacientė.
Pasak jos, dializuojami ligoniai vidutiniškai apie šešerius metus gyvena priklausomi nuo dializės aparato, tad negali dirbti ir gyvena iš neįgalumo pašalpos. Po inksto transplantacijos sveikata gerėja. Tačiau per tuos metus praranda ne tik darbą, bet ir kvalifikaciją, o neįgalumo pašalpos netenka, daugeliui kyla finansinių problemų.
Šiuo metu Šiauliuose gyvena apie 30 žmonių su persodintu inkstu, o visoje Lietuvoje – 700. Pasirodo, kad pirmoji inksto transplantacija ne visada gali būti sėkminga – apie tai pasakoja šiaulietė Olga Privalenkova. Po trečios inksto transplantacijos ji puikiai gyvena jau penkerius metus, tačiau laikas, praėjęs dializuojantis, nebuvo lengvas.
„Po gimdymo sutriko inksto veikla, penkerius metus buvo atliekamos dializės. Po inksto persodinimo jaučiausi kaip antrą kartą gimusi“, – prisimina O. Privalenkova.

Lėtinės inkstų ligos iššaukia inkstų nepakankamumą
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai vardija pagrindines inkstų ligas. Pirmiausia inkstų akmenligė – tai patologinė būklė, pasireiškianti akmenų susidarymu inkstų taurelėse ar geldelėse. Ligos simptomai: skausmingas šlapinimasis, juosmens skausmai, kraujas šlapime.
Inkstų cista – tai 1–3 cm skersmens skysčio pripildyta pūslytė inkste, dažniausiai nepasireiškianti jokiais simptomais. Kartais cistos gali kraujuoti (atsiranda eritrocitų šlapime) ar supūliuoti (juosmens skausmai, sepsio vystymasis). Mažų pavienių cistų gydyti nereikia, tačiau didesnes kaip 4–5 cm diametro cistas reikėtų punktuoti. Ši procedūra atliekama sonoskopu, taikant vietinę nejautrą.
Pielonefritas – inksto parenchimos, geldelės ir taurelių sistemos uždegimas. Liga prasideda staiga: ligonis skundžiasi dažnu, skausmingu šlapinimusi, vėliau atsiranda šalčio krėtimas, pakyla temperatūra, atsiranda skausmai juosmens srityje, pykina. Gydymui skiriami antibiotikai ar jų deriniai, rekomenduojama gerti daugiau skysčių ir taikyti šilumines procedūras inkstų srityje.
Bet kuri lėtinė inkstų liga gali sukelti inkstų nepakankamumą – tai reiškia, kad palaipsniui inkstai nebeatlieka savo funkcijų, t. y. nebepalaiko pastovaus organizmo skysčių tūrio, nebegali pašalinti šlapalo, kreatino, šlapimo rūgšties ir kt., nesureguliuoja kraujospūdžio, atsiranda hemaglobino problemų. Organizme pradeda kauptis toksinės gyvybei pavojingos medžiagos, sumažėja šlapimo kiekis, kraujyje kaupiasi gyvybei pavojingi kalio kiekiai, gali atsirasti mažakraujystė, didėja arterinis spaudimas...
Apie tai, kad gali neišvengti inkstų ligos, turi žinoti kiekvienas, sergantis cukriniu diabetu, varginamas aukšto kraujospūdžio, dažnai sergantis šlapimo takų ar pūslės uždegimu. Nekrologas A. Tamošaitis susirūpinti pataria ir tiems, kurie dėl galvos ar sąnarių skausmų vartoja daug citramono, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis.

O. Privalenkovai inkstų transplantacija buvo atlikta tris kartus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.