Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 177 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai (125 vyrai ir 52 moterys). Iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2 237 asmenims, iš kurių 81 procentas (1812) vyrų ir 19 proc. (425) – moterų. Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai registruoti visose apskrityse. Užsikrėtusiųjų ŽIV Šiaulių apskrityje pernai buvo užregistruotas 21 naujas atvejis.
Lina ABROMAVIČIENĖ
ŽIV prevencija
Pagal užsikrėtimo būdą, pernai, palyginti su užpernai, sumažėjo užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus, padvigubėjo per homoseksualius kontaktus ir nežymiai padaugėjo užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius: 2013 metais 35 proc. (62 asmenys) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 44,6 proc. (79) - lytinių santykių metu, iš kurių 28,2 proc. (50) heteroseksualių ir 16,4 proc. (29) – homoseksualių santykių metu. 19,8 proc. (35 asmenys) užsikrėtimo būdas nenustatytas. 2013 metais užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis Klaipėdos apskrityje. Iš viso Lietuvoje nustatyti trys ŽIV infekuoti kūdikiai, užsikrėtę nuo ŽIV infekuotos motinos nėštumo ar gimdymo metu.
„Vertinant pastarųjų metų ŽIV tendencijas, galima teigti, kad pernai išryškėjo nauja tendencija, kada ŽIV užsikrėtusių per lytinius santykius užregistruota daugiau nei užsikrėtusiųjų per narkotikų vartojimą. Tai rodo, kad ŽIV infekcija Lietuvoje pereina į naują plitimo stadiją ir daugiau dėmesio reikia skirti ŽIV plitimo lytiniu keliu prevencijai. Nors ŽIV plitimo prevencija tarp narkotikų vartotojų išlieka taip pat labai aktuali“, - teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.
Kasmet registruojama naujų atvejų
Šiuo metu pasaulyje yra apie 34 milijonus žmonių, užsikrėtusių ŽIV. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų gyvena ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse, kuriose skurdas ir ribotos ligos profilaktikos galimybės greitina viruso plitimą. Europos regione registruojama apie 2,3 mln. žmonių, užsikrėtusiųjų ŽIV. Pastaruoju metu didelis sergamumo padidėjimas stebimas Rytų Europos šalyse - Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje.
Pernai, kaip ir užpernai, užregistruotų ŽIV užsikrėtusių asmenų amžiaus vidurkis buvo 35 metai. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje, iš kurių jauniausiam 15 metų (neskaitant kūdikių), vyriausiam – 69 metai.
Nauji ŽIV atvejai pernai registruoti visose apskrityse. Daugiausiai užsikrėtusiųjų registruota Vilniaus (66) apskrityje, po 29 atvejus – Kauno ir Klaipėdos apskrityse, Šiaulių – 21, Alytaus – 7, Telšių – 6, Tauragės – 5, Panevėžio – 3, po vieną – Marijampolės ir Utenos apskrityse.
Pagal gyvenamąją vietą dauguma - 74,6 proc. - užsikrėtusiųjų gyveno mieste, likusieji – kaime, užsieniečiai arba gyvenamoji vieta nežinoma. Pagal socialinę grupę po 28,8 proc. užsikrėtusiųjų sudarė bedarbiai ir dirbantieji, 4 proc. - studentai ir moksleiviai, 27,1 proc. priklausė „kitoms“ socialinėms grupėms, iš kurių dauguma sulaikyti ir nuteisti asmenys, bei 11,3 proc. atvejų socialinė grupė nenustatyta. Pagal išsilavinimą dauguma - 53,1 proc. - naujai užsikrėtusiųjų ŽIV turėjo pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, 15,3 proc. – aukštąjį, likusieji – žemesnį arba išsilavinimas nenurodytas. Paklausus užsikrėtusiųjų, kas galėjo būti infekcijos šaltinis, daugiau nei pusė nežinojo, 14,1 proc. teigė, kad užsikrėtė nuo sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės), 11,3 proc. – nuo atsitiktinio asmens, 7,9 proc. - nuo pažįstamo asmens, likusieji nurodė įvairiai: nuolatinį lytinį partnerį ar seksualinių paslaugų už atlygį teikėją.
Gydymui išleidžiami milijonai
2013 metais 44 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS (vėlyva ŽIV infekcijos stadija). Iš viso iki šių metų sausio 1 dienos užregistruoti 378 AIDS atvejai, iš kurių trečdalis asmenų yra mirę nuo AIDS.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai ŽIV gydymui skirti 5,7 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Poreikis kasmet auga. ŽIV gydyti skiriami vaistai nesunaikina viruso organizme, tačiau pristabdo jo dauginimąsi, dėl to sulėtėja ligos progresavimas. Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė suteikia nemokamą sveikatos priežiūrą.
