Šiaulių visuomenės sveikatos biuro atliktas Šiaulių miesto mokinių gyvensenos tyrimas parodė, kad mergaitės dažniau nei berniukai kasdien valgo vaisius, daržoves, saldainius, šokoladą, tačiau berniukai dažniau nei mergaitės geria saldžius gazuotus gėrimus, valgo traškučius, greitą maistą.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, siekdamas ištirti Šiaulių miesto paauglių gyvensenos ypatumus, 2013 metais atliko Šiaulių miesto mokinių gyvensenos tyrimą. Iš viso dalyvavo 797 respondentai. Buvo apklausiami atrinktų mokyklų 5, 7 ir 9A klasių mokiniai arba vienintelė mokykloje esanti to amžiaus grupės klasė. Pasak Šiaulių Visuomenės sveikatos biuro stebėsenos ir programų skyrius Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Miglės Klimaitės, apklausos rezultatai yra ypač aktualūs, nes apima itin svarbius jaunosios kartos gyvenimo aspektus. Surinkta informacija rodo, kad vis labiau mokyklinio amžiaus vaikai linkę rinktis teisingo ir sveiko gyvenimo būdą. Sveikatos specialistai iš gautų apklausos rezultatų patvirtino, kad po truputį daugėja moksleivių, kurie gyvenime jaučiasi laimingesni. Tačiau dalis gautų rezultatų signalizuoja apie vis dar esančias problemas ir verčia ieškoti efektyvių sprendimo būdų.

Prasta savijauta dažniau skundžiasi mergaitės
Vertinant sveikatos sutrikimus, didžioji dalis mokinių teigė, kad tik kartais jaučia arba niekada nejaučia klausimyne išvardytų negalavimų. Dažniausi kasdien jaučiami sveikatos sutrikimai buvo: liūdesys, prislėgtumas, irzlumas, bloga nuotaika, nervinė įtampa, susirūpinimas bei miego sutrikimai. Analizuojant duomenis paaiškėjo, jog dažniau mergaitės nei berniukai skundžiasi galvos, skrandžio arba pilvo skausmais bei galvos svaigimu. Taip pat mergaitės dažniau jaučia liūdesį, prislėgtumą, nervinę įtampą, susirūpinimą, joms sunkiau užmigti.

Nevalgo pusryčių, eina miegoti alkani
Vykdyto tyrimo metu buvo įvertinti Šiaulių miesto mokinių mitybos įpročiai. Nustatyta, jog didžioji dalis mokinių (59,1 procento berniukų ir 55,2 procento mergaičių) pusryčiauja kiekvieną dieną. 1–2 dienas per savaitę pusryčius valgo 20,1 proc. mergaičių bei 11,6 proc. berniukų. 3–5 dienas per savaitę pusryčius valgo 18,1 proc. berniukų bei 11,4 proc. mergaičių. Niekada pusryčių nevalgo 18 proc. septintos klasės, 7,3 proc. penktos bei 11,3 proc. devintos klasės mokinių. Penktos klasės mokiniai (64,2 proc.) dažniau nei septintos klasės mokiniai (51,2 proc.) pusryčiauja kasdien. Į klausimą, ,,Kaip dažnai vaikai į mokyklą arba miegoti eina alkani“, 80,1 proc. berniukų ir 83,6 proc. mergaičių atsakė, kad niekada neina į mokyklą arba miegoti alkani. Tačiau 17 proc. berniukų ir 13,7 proc. mergaičių - kartais, o 1,1 proc. berniukų ir 0,7 proc. mergaičių visada eina alkani į mokyklą ar miegoti. Dažniau pusryčiauja penktų klasių mokiniai nei devintų klasių mokiniai. Kasdien vaisius ir daržoves valgo daugiau nei trečdalis vaikų.

Mieliau renkasi saldumynus ir nesveiką maistą
Kasdien vaisius ir daržoves valgo daugiau nei trečdalis apklaustųjų vaikų. 60 proc. mokinių valgo juos kartais, o niekada vaisių nevalgo 1 proc., daržovių – 2,8 proc. vaikų. Saldainius ir šokoladą kasdien valgo 24,6 proc. vaikų, o kartais – 73,8 proc. ir niekada – 13,7 proc. vaikų. Tortą, pyragaičius ar sausainius moksleiviai valgo kartais (87,1 proc.), 8,8 proc. valgo kasdien. Gazuotų gėrimų niekada negeria 13,7 proc. vaikų. 73 proc. mokinių geria kartais, o kasdien – 13,2 proc. vaikų. Net 7,7 proc. kasdien valgo bulvių traškučius, 5,6 proc. - greito maisto produktus. Apibendrinus apklausos rezultatus sveikatos specialistai teigė, kad mergaitės dažniau nei berniukai kasdien valgo vaisius, daržoves, saldainius, šokoladą. Tačiau berniukai dažniau nei mergaitės geria saldžius gazuotus gėrimus. Taip pat jie dažniau valgo traškučius, greitą maistą.
Atsižvelgiant į 2008 metų, 2010 metų ir 2013 metų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad daugiau mokinių 2013 metais (19,8 proc.) laikėsi dietos nei jos laikėsi 2008 metais (9 proc.) ir 2010 metais (13,3 proc.) apklausti mokiniai.

Vaikas turi gauti visavertį maistą
Medikai ragina moksleivių tėvus rūpintis, kad vaikai gautų visavertį maistą. Svarbu nepamiršti, kad draudžiama vaikų maitinimui tiekti bet kokius riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius. Taip pat gazuotus bei energinius gėrimus, sultinių koncentratus, mechaniškai atskirtą mėsą, maistą su genetiškai modifikuotais organizmais bei sintetiniais maisto priedais. Kasdieniame moksleivių racione visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja daržoves, vaisius, uogas, sultis (ypač šviežias), grūdinius ir ankštinius produktus. Taip pat pieną ir pieno produktus, kiaušinius, liesą mėsą, žuvį. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, mokyklose maitinimas turi būti organizuojamas pagal sveikos mitybos principus. „Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Tai gali būti mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas bei jo produktai. Su karštu patiekalu reikia patiekti daržovių, vaisių arba jų salotų. Verta atkreipti dėmesį ir į rūkytus mėsos gaminius. Jie gali būti tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami. Rūkytų gaminių reikėtų vengti kasdienėje mityboje ne tik vaikams, dėl gaminimo technologijos bei sudėties jie priskiriami menkaverčių maisto produktų grupei“, – sako J. Karalevičienė.
Maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną. Gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra sintetinių maisto priedų. Taip pat reikia naudoti kuo mažiau druskos ir cukraus. J. Karalevičienė pažymi, kad augančiam organizmui daug angliavandenių turintys produktai svarbūs kaip energijos šaltinis ir jų vengti nereikia, skirtingai nei dietų besilaikantiems suaugusiems žmonėms, kurių medžiagų apykaita lėtesnė. Jeigu vaikui reikalinga speciali dieta - pritaikytas maitinimas dėl sveikatos būklės, tai mokykloje privaloma parengti valgiaraštį pagal gydytojo rekomendacijas.