JAV ligų kontrolės centro mokslininkai nustatė, kad rūkantys vyrai gyvena vidutiniškai 13,2, o moterys -  14,5 metų trumpiau nei šio žalingo įpročio neturintys jų bendraamžiai.
Redakcijos archyvo nuotr.

Rūkymas žudo. Bet... jei jau rūkote - ar verta mesti? Sveikos gyvensenos šalininkams toks klausimas gali pasirodyti absurdiškas. Bet daugeliui užkietėjusių rūkorių - ne. Jei rūkymo stažas - daugiau nei dešimtmetis, ar tikrai pagerėtų sveikata metus? Galbūt organizmui padaryta žala jau ir taip didelė, tad verčiau likti prie senų įpročių...
Netiesa. Jūsų organizmas - unikalus, ir vos tik surūkius paskutinę cigaretę pats pradeda atsistatymo procesus. Nustatyta, kad jau po 12 valandų nuo paskutinio dūmo anglies monoksido kiekis kraujyje susilygina su nerūkančiųjų. Praėjus dešimtmečiui ženkliai sumažėja rizika susirgti įvairių formų vėžiu ir širdies ligomis. O kad pagreitintumėte gijimo procesą, galite imtis ir papildomų priemonių.

Kaip padėti organizmui atsigauti?
1 žingsnis. Apsispręskite nerūkyti. Jei iki šiol surūkydavote po pakelį per dieną, o dabar staiga nusprendėte - daugiau nė vienos! - organizmas iš pradžių kiek sutriks, jausitės keistai. Tačiau jau po keleto savaičių pasijusite geriau, kvėpuosite lengviau. Bet jei vis dėlto neišlaikysite ir draugų kompanijoje surūkysite vieną-kitą cigaretę, nemanykite, kad tai - eilinė nesėkmė. Jei nepavyko liautis vienu ypu, geriau retkarčiais surūkyti po vieną-dvi cigaretes nei ir toliau sutraukti po pakelį per dieną. Ir vis dėlto prisiminkite: sveikatai saugaus cigarečių kiekio nėra, kenkia net ir tos kelios!
2 žingsnis. Reguliariai darykite kvėpavimo pratimus. Net ir paprasčiausi kvėpavimo pratimai ne tik stiprina plaučius, bet ir pratina kūną grįžti prie efektyvesnio, gilesnio kvėpavimo. Kvėpavimo pratimai taip pat padeda šalinti stresą, o mažiau streso - tai ir mažiau pagundų griebtis dar vienos cigaretės!
3 žingsnis. Keiskite valgiaraštį. Kuo daugiau vitaminų ir mineralų kupinų šviežių vaisių bei daržovių - tuo greičiau jūsų organizmas atsigaus po nikotino atakų. Beje, kuo ryškesnės daržovės ir vaisiai - tuo daugiau juose antioksidantų, padedančių kovoti su laisvaisiais radikalais ir stiprinančių jūsų nualintą imuninę sistemą.
4 žingsnis. Pradėkite sportuoti. Kardiovaskuliarinius pratimus atlikti bus lengviau. kai mesite rūkyti. Suteikite savo dienai daugiau energijos ilgais pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais dviračiu. Tai stiprina plaučius ir tvirtina jūsų kūną. Be to, tai taip pat puikus būdas pabėgti nuo streso. Taigi savo popiečio cigaretę pakeiskite dešimties minučių pasivaikščiojimu sparčiu žingsniu!
5 žingsnis. Apsilankykite pas gydytoją. Nors rūkyti jau metėte, rizika susirgti rūkymo išprovokuotomis ligomis kurį laiką išlieka palyginti didelė. Todėl reguliariai tikrinkitės sveikatą. Ir nors į klausimą „ar rūkote?“ jau galite drąsiai atsakyti „ne“, vis dėlto pasakykite gydytojui, kiek metų rūkėte ir kada metėte - kad jis įvertintų galimą riziką ir laiku pastebėtų sveikatos sutrikimus.
Kas vyksta metus paskutinę cigaretę?
20 minučių. Jūsų kraujo spaudimas, pulsas ir galūnių temperatūra normalizuojasi.
12 valandų. Deguonies ir anglies monoksido kiekis jūsų organizme tampa normalus.
24 valandos. Padidėjęs nerimas pasiekia piką, bet per artimiausias 2 savaites turėtų normalizuotis.
48-72 valandos. Pažeistos nervų galūnės atauga, sugrįžta įprasti skonio ir kvapo pojūčiai. Pyktis ir išsiblaškymas pasiekia piką. Jūsų kūne visai nebelieka nikotino, 90 procentų visų nikotino apykaitos produktų (chemikalų, į kuriuos skyla nikotinas) iš organizmo pašalinta su šlapimu. Bronchai atsipalaiduoja, kvėpuoti tampa lengviau, padidėja plaučių pajėgumas. Jaučiate vidutiniškai stiprius abstinencijos simptomus.
5-8 dienos. Vidutiniškai 3 kartus per dieną dar jausite nenumaldomą norą užsirūkyti. Jis gali būti itin stiprus, tačiau veikiausiai netruks ilgiau nei 3 minutes (ne paslaptis - ir šios 3 minutės gali atrodyti tarsi valandos). Pakentėkite, tai praeis.
10 dienų. Troškimo užsirūkyti epizodai retėja, turėtumėte juos jausti maždaug po 2 kartus per dieną, jų trukmė - mažiau nei 3 minutės.
10 dienų-2 savaitės. Organizmas sparčiai atsigauna. Kraujo apytaka jūsų dantenose jau tokia pati, kaip ir nerūkančiųjų.
2-4 savaitės. Pyktis, nerimas, negalėjimas susikaupti, nekantrumas, nemiga, nuovargis, abstinencijos sukelti depresijos požymiai praeina. Galite dar jausti kai kuriuos jų, bet kur kas silpniau, rečiau. Jei šie pojūčiai nemažėja ar netgi stiprėja - šiame etape jums būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
2 savaitės-3 mėnesiai. Širdies smūgio rizika pradeda mažėti. Plaučių funkcijos toliau gerėja.
3 savaitės-3 mėnesiai. Jūsų medžiagų apykaita pagerėja, tampa lengviau vaikščioti. Jei iki šiol vargino chroniškas kosulys - jis pradeda silpti ir retėti.
1-9 mėnesiai. Su rūkymu susijęs sinusų užsikimšimas, silpnumas mažėja, kvėpavimas gilėja. Plaučiai išsivalo, lengvai atkosėjate gleives, taigi mažėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis. Jūsų organizme atsiranda daugiau energijos.
1 metai. Padidėjusi koronarinės širdies ligos ir infarkto rizika sumažėja perpus lyginant su rūkančiaisiais (bet išlieka perpus didesnė lyginant su nerūkančiaisiais!).
5-15 metų. Rizika patirti infarktą susilygina su nerūkančiųjų.
10 metų. Rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 50-70 procentų lyginant su rūkančiaisiais, bet išlieka 30-50 procentų didesnė nei niekada nerūkiusiems žmonėms. Rizika mirti nuo plaučių vėžio sumažėja perpus, jei surūkydavote ne daugiau kaip 1 pakelį per dieną. Rizika susirgti kasos vėžiu susilygina su nerūkančiųjų. Mažėja rizika susirgti burnos, gerklės vėžiu. Rizika susirgti diabetu susilygina su nerūkančiųjų.
15 metų. Koronarinės širdies ligos rizika susilygina su nerūkančiųjų.
20 metų. Tikimybė, kad susirgsite plaučių ar kasos vėžiu, susilygina su nerūkančiųjų.