Sergamumas kvėpavimo organų ligomis pakankamai didelis, tačiau nenorėčiau dramatizuoti situacijos ir sakyti, kad kosulys kasmet vargina vis daugiau žmonių.
Atima vienerius gyvenimo metus
Šiuo metu sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis stabilizavosi, nors tiek iš vaikų, tiek iš suaugusiųjų žmonių gyvenimo ūminės respiracinės ligos atima apie metus. Remiantis virusologų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai iki 18 m. peršalimo ligomis (sloga, faringitu ir t. t.) vidutiniškai suserga 60 kartų, t. y. apie 4–5 kartus per metus. Toks sergamumo rodiklis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nuostatas, nėra laikomas dideliu. Dažniau nei moksleivius, šios ligos kamuoja ikimokyklinio amžiaus vaikus (atitinkamai moksleivių sergamumas 3–4 k./m., ikimokyklinio amžiaus vaikų – 6–8 k./m.).
Dažniausios priežastys – virusai
Deja, bet artimiausiu metu vargu ar pavyks sergamumą kvėpavimo takų ligomis sumažinti dėl to, kad dažniausia šių ligų priežastis būna virusai, kurių yra daugybė. Pavyzdžiui, vien slogą dažniausiai sukeliančio rinoviruso yra per 100 potipių.
Žinoma daugiau kaip 200 respiracinių virusų, kurie gali sukelti infekcines kvėpavimo takų ligas, kurių vienas iš sim-ptomų yra kosulys. Suprantama, kad neįmanoma pagaminti vakcinos, kuri galėtų blokuoti visus šiuos 200 virusų. Todėl mėginama kurti vakcinas, apsaugančias nuo dažniausiai sutinkamų virusų.
Džiaugiamės, kad yra vakcina nuo labai tarp vaikų paplitusios rotavirusinės infekcijos. Be abejo, yra gripo vakcina. Tačiau problemų, gydant kvėpavimo organų ligas, taip pat dar yra daug.
Kosulys – ne liga, o simptomas
Kosulys yra labai svarbus organizmo apsauginis refleksas – kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai. Tai ne liga, o daugelio ligų simptomas.
Kosulys gali būti lėtinis ir ūminis. Kalbant apie ūminį kosulį, svarbu žinoti, kad ūminis kosulys gali tęstis 3-4 savaites ar net daugiau. Tik po to, jeigu kosulys nepraeina, jis laikomas lėtiniu. Didžiausia problema ta, kad, kosuliui užsitęsus, susidaro palankios sąlygos pakartotiniam infekavimui. Tuomet vėl paūmėja kosulys arba sukeliamas naujas kvėpavimo takų uždegimas. Tai opiausia ūminio kosulio gydymo problema.
Kosulio priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Lėtinio infekcinio kosulio priežastis gali būti virusai (rotaviruso, adenoviruso, paragripo, gripo, citomegalo, rečiau rinoviruso ir kt.), bakterijos (kokliušo, chlamidijų, mikoplazmų, Pneumocystis carinii, Ureaplazma urealyticum) ir mikrobakterijos.
Neinfekcinės kosulio priežastys – tai svetimkūniai kvėpavimo takuose, alergija, lėtinis procesas plaučiuose ir kt. Taip pat per didelis kvėpavimo takų jautrumas, kvėpavimo takų ir plaučių vystymosi defektai, kvėpavimo takų suspaudimas ar trauma, psichologiniai ir psichogeniniai veiksniai.
Kokios ligos sukelia kosulį?
Kosulį sukeliančių ligų yra daug. Dažniausiai kosulys vargina sergant virusinėmis kvėpavimo takų ligomis: sloga, no-siaryklės uždegimu, laringitu, tracheitu, bronchitu, pneumonija. Taip pat lėtinis kosulys gali atsirasti ir sergant rinosinu-situ. Neretai kosulį palaiko lėtinis tonzilitas, adenoiditai, kurie nebetenka savo ginamosios funkcijos ir tampa infekcijos šaltiniu. Žinoma, kad naktinis priepuolinis kosulys gali būti sergant bronchų astma. Neretai užsitęsęs arba lėtinis kosu-lys gali būti susijęs su lėtiniu procesu bronchuose, sergant cistine fibroze ar tuberkulioze. Lėtinis kosulys gali varginti sergant bronchektazine liga. Sergant virusiniu laringitu vaiką kamuoja ūminis šuniuko lojimą primenantis sausas, įkyrus kosulys.
Kada kosulį reikia slopinti
Kosulio pobūdžio įvertinimas gali padėti nustatyti diagnozę. Kosulys gali būti lojantis, priepuoliais, duslus, produkty-vus, sausas, nespecifinis. Visais atvejais stengiamasi nustatyti kosulio priežastį, ir pagal galimybes ją šalinti. Tačiau ne visas priežastis galime pašalinti. Todėl pagal priežastį skiriasi ir gydymo taktika. Vienais atvejais galime stengtis radi-kaliai gydyti kosulį, kitais – bandyti šiek tiek sušvelninti.
Sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis dažniausiai ligos pradžioje pasireiškia sausas, neproduktyvus kosulys, kuris vėliau pereina į drėgną – produktyvų. Kvėpavimo takuose pradeda gamintis daugiau gleivių, jos tampa klampesnės nei įprastai. Tokios gleivės sunkiau pasišalina ir, dirgindamos kvėpavimo takuose esančias laisvas nervų galūnėles, sukelia kosulį.
Gydant kosulį visuomet reikia stengtis jį paversti produktyviu. Geriausia priemonė, padedanti vaikui atsikosėti, – gau-sus skysčių gėrimas. Tai gali būti įvairios arbatos, šiltas pienas su medumi, aviečių, bruknių nuovirai. Jau pirmosiomis peršalimo dienomis galima pradėti atlikti inhaliacijas, kurios tiesiogiai veikia virusų susikaupimo vietas – nosies ertmę, gerklės gleivinę. Taip pat galime skirti ir augalinės kilmės atsikosėjimą lengvinančių medikamentų, jei vaikas nėra aler-giškas tiems augalams. Tačiau, skreplius per daug suskystinus, pablogėja atsikosėjimas, o neretai ir bronchų laidumas, t. y. pasunkėja kvėpavimas. O tai gali atsitikti kiekvienu atveju, kai atsikosėjimą lengvinančių vaistų skiriama per daug ar parenkami ne tie, kurių reikia konkrečiam atvejui.
Kosulį slopinančių vaistų rekomenduojama skirti tik vyresnio amžiaus vaikams, kai kosulys sausas, neproduktyvus, erzinantis, sukeliantis stiprius skausmus už krūtinkaulio, kai jis trukdo miegoti. Pavyzdžiui, toks kosulys gali varginti vaiką, sergantį tracheitu.
