
Sinonimai: spalgena, spangėlė, spangė. Augalas – paplitęs visoje respublikoje. Mėgsta drėgmę, auga pušynuose, pelkėtuose miškuose, ežerų liūnuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Liudvikas RULINSKAS
Provizorius
Spanguolė yra visada žaliuojantis viržinių šeimos augalas, turintis gležnus šliaužiančius šakotus stiebus. Žiedai yra rožinės ir avietinės spalvos, susitelkę skėtiniuose žiedynuose.
Kai tik pirmasis šerkšnas nubalina pelkių samanas, ryškiais ugnies raudonumo lašais sušvyti spanguolės, džiugindamos uogautojus. Nelengva rinkti uogas iš samanų, bet žmonės spanguoles renka labai noriai, daug jų atsargų pasiruošia žiemai. Dažnai surenkamos dar visiškai neprinokusios uogos, kai dar draudžiama jas rinkti.
Spanguolės artimos vynuogėms
Neatsitiktinai spanguolės vadinamos „vynuogėmis“. Savo sudėtimi spanguolės ir vynuogės yra labai artimos. Spanguolės vartojamos šviežios ir sirupams, sultims, girai, uogienėms, želė gaminti, kaip įdaras saldainiams, rauginant kopūstus. Spanguolės labai gerai išsilaiko vos ne visus metus, nes jose yra baktericidinių benzoinės ir aitriosios rūgšties.
Vaistams vartojamos prinokusios uogos. Jose yra angliavandenių, organinių rūgščių, pektinų, askorbinės rūgšties, vitaminų B1, B2, PP, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, agnio, jodo, vario – iš viso 25 cheminiai junginiai.
Literatūroje nurodoma, kad žmogaus organizmas gerai įsisavina spanguolių uogose esančius mineralinius elementus.
Tinka ir apsinuodijus
Daug savybių spanguolėms priskiria liaudies ir mokslinė medicina: kraują stabdančios, uždegimą slopinančios, antitoksinės ir antiskorbitinės.
Spanguolių uogos ir jų sultys malšina troškulį, tonizuoja, didina darbingumą, gerina apetitą, virškinimą, ypač tinka vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, karščiuojant, tačiau netinka sergant padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, opalige.
Spanguolės nuo senų laikų buvo vartojamos kaip pirmoji pagalbos priemonė apsinuodijus smalkėmis.
Liaudies medicinoje vartojamos hipertonijai, skrandžio ligoms gydyti, gydo karštinę, inkstų ir šlapimtakių ligas, akmenligę, reumatą, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą. Spanguolių sultys su medumi geriamos gydant anginą ir bronchitą, stipriai kosint, esant nusilpusiam organizmui.
Viena didžiausia spanguolių nauda – tai šlapimtakių infekcijos kontrolė ir profilaktika. Moksliniais tyrimais pastebėta, kad po 4–8 savaičių spanguolių sulčių gėrimo moterys, kurios gėrė sultis, 19 proc. rečiau sirgo šlapimtakių infekcija.
Spanguolės gali būti naudingos ir tuo, kad apsaugo mūsų organizmą nuo bakterijų, sukeliančių dantenų ligas bei opas. Reikia paminėti ir tai, kad spanguolės taip pat turi medžiagų, kurios naudingos vėžio ir širdies ligų profilaktikai.



