Zita KATKIENĖ
Kiekvieną dieną, kai pradėta vykdyti prostatos vėžio profilaktikos programa, Respublikinės Šiaulių ligoninės urologai konsultuoja apie dešimt žmonių, atėjusių atlikti tyrimo arba sužinoti rezultatų. Kasdien Respublikinės Šiaulių ligoninės urologai, vykdantys prostatos vėžio profilaktikos programą, diagnozuoja sveikatos sutrikimus, nors dažnas profilaktinės prostatos vėžio programos dalyvis tikrintis atėjo dar nejausdamas jokių sveikatos problemų. Todėl delsti neverta – kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė tikimybė klastingą ligą įveikti.
Vieniems – tyrimai, kitiems - rezultatai
72-ejų metų Viekviedžių kaimo (Šiaulių r.) gyventojas Bronius D. iki šiol nė karto sveikata nesiskundė. „Esu sveikas kaip ridikas”, sako visą gyvenimą kaime praleidęs žmogus. Tik prieš metus atvažiavo gyventi pas dukterį į miestą ir še tau kad nori: „Kraujo tyrimas parodė, kad kažkas neaišku”, - pasakoja Bronius apie tai, kaip tapo profilaktinės prostatos vėžio programos dalyvis.
Kasdien į priėmimą pas urologą Gintautą Damkų, jau penkerius metus pakaitomis su kolegomis vykdantį prostatos vėžio profilaktikos programą, susirenka per dešimt šiauliečių. Vieni laukia tyrimų, o kiti atėjo sužinoti rezultatų.
Prostatos vėžys paprastai aptinkamas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 metų, iki to amžiaus liga pasitaiko retai. Anot urologo, prostatos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, taigi būtent jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.
Manoma, kad prostatos vėžio atsiradimo priežastys susijusios su tuo, jog, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, daugėja ir vyresnio amžiaus vyrų, kurie ir gali susirgti šia liga. Be to, vykdant valstybės finansuojamą prostatos vėžio profilaktikos programą, nuolat vis didesniam vyresnio amžiaus vyrų skaičiui atliekami tyrimai, kurie leidžia greičiau aptikti prostatos vėžį.
Nors tikrosios prostatos vėžio atsiradimo priežastys dar neaiškios, yra žinoma keletas rizikos veiksnių susirgti šia liga. Pastebima, jos vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu, turi šiek tiek didesnę šios ligos riziką. Be to, jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu, ypač jei jos susirgo būdamos mažiau nei 40 metų, tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną. Tos šeimos vyrai gali turėti padidėjusią prostatos vėžio riziką.
Patikra - nemokama
Tyrimui atvykstama su šeimos gydytojos siuntimu ir jau žinant, jog poliklinikoje atliktas kraujo tyrimas rodė pakitimus. Tuo atveju, kai baltymo kiekis kraujyje perkopia trijų padalą, gydytojui kyla įtarimų dėl galimų pakitimų prostatoje ir ligonis siunčiamas tyrimui.
Speciali šaudyklė, vienkartinė adata bei kiti tyrimui reikiami instrumentai parengti ligonių patikrai. Paimami šeši gabalėliai prostatos audinio ir perduodami į laboratoriją, kur ir atliekamas tyrimas.
Medikai pastebi, jog nei prieš pirmąjį kraujo tyrimą, kuris ir parodė prostatoje vykstančius pakitimus, nei prieš profilaktinę patikrą, dažnas nejautė jokių sveikatos sutrikimų. Retai, anot urologo, būna, kad ateitų jau varginamas šlapinimosi sutrikimų ar kamuojamas skausmo. Tais atvejais žmogus pats ieško medikų pagalbos ir jam tyrimai atliekami ne profilaktinės sveikatos patikros metu.
Dažniausiai, pasak G. Damkaus, vyrai griebiasi už galvos, išgirdę negailestingą prostatos vėžio diagnozę, nes jokių ligos požymių nejaučia. Prostatos vėžio simptomai atsiranda tik esant trečiai arba vėliausiai – ketvirtai ligos stadijai. Tačiau ligai galima užbėgti už akių. Tam reikia reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.
50–75 metų vyrams kartą per metus šis tyrimas atliekamas nemokamai, nes už jį gydymo įstaigai sumoka Valstybinė ligonių kasa. Tie, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, nemokamo tyrimo gali kreiptis ir sulaukę 45 metų.
Pastebėta, jog jei vėžys nepasireiškė ar nebuvo nustatytas iki 75 metų, galima pagrįstai tikėtis, kad ši liga nepasireikš ir vėliau. Prieš atliekant PSA tyrimą vyresniems nei 75 metų, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su urologu, nes šlapinimosi sutrikimai ar kitos urologinės bėdos gali gerokai atsiliepti gyvenimo kokybei, nei nepagrįstas nerimas dėl prostatos vėžio.
Panikuoti neverta
Prostatos vėžys - dažniausia vyrų onkologinė liga. Prostatos vėžys aplenkė ilgą laiką pirmavusias plaučių ir skrandžio onkologines ligas - susirgimų prostatos vėžiu skaičius nuo 2005 metų beveik padvigubėjo.
Dabar, kai vykdoma profilaktinė programa, nustatoma daugiau ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų. Manoma, kad sergančių prostatos vėžiu daugėja ne tik dėl tobulėjančios diagnostikos, bet ir dėl to, kad visuomenė senėja, o prostatos vėžys - vyresnio amžiaus vyrų liga.
Vyrams, sulaukusiems 50 metų, profilaktiškai išsitirti dėl prostatos vėžio ir užsukti pas urologą reikėtų bent kartą per metus. Tačiau šių rekomendacijų paiso ir pas urologą kartą per metus ateina tik 6 proc. vyrų.
Medikai yra pastebėję, kad vyrams sunkiausia pasiryžti pirmam vizitui. Todėl gerai, jei tokiam žingsniui jį paskatina žmona arba gyvenimo draugė. Juolab kad vyrą kamuojanti liga tiesiogiai paliečia ir moterį. Nors ankstyvos stadijos prostatos vėžys neturi simptomų, įsisenėjus ligai gali kilti šlapimo ištekėjimo sunkumų, tuštinimosi bėdų, atsirasti inkstų nepakankamumas, o vėžio metastazės išplisti į kaulus ir plaučius.
Prostatos, taip pat ir kitų organų, pavyzdžiui, krūties ar storosios žarnos, vėžio rizika priklauso nuo paveldimumo. Jeigu vyras serga prostatos vėžiu, yra tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo sūnaus. Dažnai pasikartojantis prostatos uždegimas rodo didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
Riziką susirgti šia onkologine liga didina antsvoris ir nejudrumas, nes tokiems vyrams pakinta vyriškų hormonų apykaita. Bendra onkologinių ligų rizika taip pat didėja dėl mitybos ypatumų – gausaus riebios mėsos vartojimo. O štai pomidoruose esančios medžiagos prostatos vėžio riziką mažina. Vyro lytinis aktyvumas prostatos vėžio išsivystymui ir eigai įtakos neturi.
Jeigu gydytojas diagnozuotų ankstyvos stadijos prostatos vėžį, patariama ne pulti į paniką, bet pasidžiaugti, kad liga buvo nustatyta ir galima pradėti gydyti. Šiandien prostatos vėžį galima visiškai išgydyti.
Bet kurios onkologinės ligos gydymo efektyvumas vertinamas pagal tai, kokia dalis pacientų išgyvena penkerius metus. Susirgę prostatos vėžiu išgirsta optimistinę prognozę – diagnozavus ankstyvos stadijos ligą per 95 proc. vyrų išgyvena ilgiau nei dešimt metų. Mažiau galimybių ilgai gyventi turi tie, kuriems prostatos vėžys išsisėja į kitus organus. Pavyzdžiui, vėžio metastazių atsiranda kauluose.
Prostatos vėžį vyrams padeda įveikti operacija arba gydymas spinduliais. Vėliau dar kurį laiką reikia neprarasti budrumo, nes yra nedidelė tikimybė, kad liga gali atsinaujinti. Tam, kad laiku būtų pastebėta atsinaujinusi liga, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir kartoti PSA testą keletą kartų per metus.
