Medetka (Calendula officinalis). Sinonimai: sviestagėlė, saulėgrąža, ratilinė rožė, mirusiųjų gėlė, Jėzaus gėlė.

Vaistinės medetkos – vienmečiai augalai, žydintys nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Jos kilusios iš Viduržemio jūros regiono. Ryški geltonžiedė gėlė sodinama soduose, daržuose ir kapuose. Jos mėgsta sausas, saulėtas vietas.

Kaip vaistažolė ji auginama laukuose. Medetkos rekomenduojama turėti namų vaistinėlėje. Šios gėlės žydi ilgai – nuo gegužės pabaigos iki įsigalint rudeniui, t. y. visą kalendorinę vasarą. Gal dėl to lotyniškas jų pavadinimas  - Calendula – siejamas su žodžiu „kalendorius“.

Iš kitų žolynų išsiskiriančios savo ryškiai oranžinėmis žiedų galvutėmis medetkos gydomosiomis savybėmis žinomos nuo seniai. XVII amžiaus vaistažolių knygose ir medicinos žinynuose galima rasti aprašymų apie grūstų medetkų lapų ir žiedų, kaip vidinio vaisto nuo auglių ir patinimų, ypač tokių, kurie pažeidžia pieno liaukas ir lyties organus, vartojimą. Išoriškai medetkos nuo seno plačiai vartojamos karpoms ir nuospaudoms šalinti, įvairioms odos opoms gydyti.

Kaip vaistinė žaliava gali būti vartojama visos medetkos dalys, tačiau labiausiai vertinami jos žiedai. Rinkti jas reikia saulėtomis dienomis, apie vidurdienį. Beje, žiedą nuskynus, reikia jį kelis kartus energingai papurtyti, kad atsikratytume visokiausių vabalėlių, kurie labai mėgsta įsiropšti į šios gėlės graižą. Vaistinei žaliavai renkamos tiktai nepilnavidurės medetkos. Džioviname surinktą žaliavą paskleista plonu sluoksniu, geriausia atvirame ore, pavėsyje. Kad žiedai gerai išdžiūtų, prireikia net 57 dienų. Patikrinti tai paprasta – jeigu paspaudus pirštu graižas subyra, vadinasi, žiedas jau išdžiūvo.

Medetkos puikiai gydo žaizdeles: įsipjovus, nudegus, spuogus bei kitus odos pažeidimus. Jeigu kraujuoja dantenos, burną naudinga skalauti medetkų užpilu.

Medetkos skiriamos sergant virškinamojo trakto, tulžies latakų ligomis, nes stimuliuoja tulžies skyrimąsi ir pasižymi spazmolitiniu poveikiu. Jų preparatai veiksmingi sergant gastritu, kolitu, pasiligojus kepenims ir tulžies pūslei.

Naudingos medetkos ir išsivysčius stenokardijai, hipertoninei ligai, aterosklerozei. Ypač svarbu tai, jog medetkų žiedai aktyvina žmogaus imuninės sistemos veiklą ir padeda organizmui susidoroti su liga.

Medetkos žiedų užpilas

Du valgomuosius šaukštus džiovintų medetkų žiedų reikia užpilti stikline verdančio vandens ir pakaitinti verdančio vandens vonelėje 15 minučių. Užpilas paliekamas 45 minutėms prisitraukti kambario temperatūroje, perkošiamas per dvigubą marlės sluoksnį. Užpilo kiekį galima papildyti iki pilnos stiklinės – virintu vandeniu. Šis užpilas vartojamas šiltas: po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną, prieš valgį.

Įsipjovus, susitrenkus, nusideginus ant pažeistos vietos dedamas medetkos užpile suvilgytas marlės kompresas.

Sergant angina, dantenų uždegimu, sloga, medetkos žiedų užpilu, atskiestu vandeniu santykiu 1:2 arba 1:3, skalaujama burnos ertmės gleivinė, o slogos atveju plaunama nosies ertmė.

Kenčiant nuo tiesiosios žarnos uždegimo, atsiradus įtrūkimų apie išeinamąją angą, medetkos žiedų užpilas, praskiestas santykiu 1:2 arba 1:3 naudojamas klizmoms.

Plaukus stiprinantis mišinys

Po lygiai sumaišoma medetkos žiedelių, smulkintų varnalėšos šaknų ir apynio spurgų. Du valgomieji šaukštai mišinio užplikomi stikline verdančio vandens, užpilas paliekamas 45 minutėms prisitraukti kambario temperatūroje, perkošiamas. Juo įtrinamos plaukų šaknys, pilama į vandenį, kuriuo skalaujami plaukai.

Mokslininkai įrodė, kad medetkose esančios veikliosios medžiagos tikrai mažina odos ir gleivinės uždegimus, padeda gydyti plėštines žaizdas ir nudegimus.

Kaip arnikomis ir jonažolėmis, medetkomis gydomos pūlingos ir šlapiuojančios žaizdos, slopinami uždegimai. Iš jų ruošiama arbata, tepalas arba tinktūra gydo opas, sportines traumas, hemarojų arba karpas.